10
Israel manaan funu hasoru ema Amori
Adoni-Zedek liurai Jerusalém rona katak, Josué hadau tiha sidade Ai, nia harahun ona sidade no oho nia liurai hanesan uluk nia halo ba sidade Jerikó ho nia liurai. Liurai mos rona katak ema Gibeon sira halo ona akordu pas ho ema Israel hodi hela nafatin iha ema Israel sira nia leet. Nunee liurai Jerusalém ho nia povu sira tauk teb-tebes, tanba Gibeon sidade importante ida, hanesan fali sidade sira nebee mak iha liurai. Sidade Gibeon mos boot liu sidade Ai, nia mane sira mesak funu nain hotu. Entaun Adoni-Zedek liurai Jerusalém nee haruka mensajen ba Hoham liurai Hebron, Piram liurai Jarmut, Jafia liurai Lakis ho Debir liurai Eglon dehan, “Imi sae mai ajuda hau, mai ita baa ataka Gibeon, tanba ema Gibeon sira halo ona akordu pas ho Josué ho ema Israel sira.” Nunee liurai Amori nain lima nee halibur sira nia forsa hamutuk iha fatin ida. Liurai sira nee mak liurai Jerusalém, liurai Hebron, liurai Jarmut, liurai Lakis ho liurai Eglon. Depois tropas sira nee hotu sae baa serku Gibeon hodi ataka sidade nee.
Ema Gibeon sira haruka ema baa foo hatene Josué iha nia akampamentu iha Gilgal dehan, “Keta abandona ami ata, sae mai lalais hodi salva ami ba! Tulun ami, tanba liurai Amori sira nebee hela iha rejiaun foho ki-kiik nee, sira hotu halibur forsa hamutuk atu asalta ami.”
Rona nunee Josué lao sae husi Gilgal hamutuk ho nia militar sira, sira mesak funu nain hotu. NAI Maromak dehan ba Josué, “Lalika tauk ema sira nee, Hau entrega ona sira ba iha o nia liman laran, la iha ema ida mak bele hamriik hasoru o.”
Josué marxa kalan tomak husi Gilgal. Too iha Gibeon, nia ataka derepenti deit. 10 NAI Maromak halo ema Amori sira paniku bainhira haree ema Israel sira nee. Ema Israel oho tropas Amori sira barak iha Gibeon. Sira duni tropas Amori sira sae tuir dalan ba sidade Bet-Horon nian. Sira duni nafatin tropas Amori sira hodi oho sira tu-tuir dalan too iha sidade Azeka ho Makeda. 11 Bainhira ema Amori sira halai husi militar Israel nia oin iha dalan husi Bet-Horon tuun fali ba Azeka, NAI Maromak tuda sira ho jelu fatuk bo-boot husi lalehan halo sira barak mate. Ema nebee jelu fatuk kona mak mate, sira nee barak liu fali ema nebee militar Israel oho ho surik.
12 Iha loron nebee NAI Maromak entrega ema Amori sira ba Israel nia liman laran, Josué koalia ba NAI Maromak. Iha povu Israel nia oin, nia dehan,
“Loro matan, o para deit iha Gibeon nia leten ba!
Fulan, o para deit iha rai tetuk Aijalon nia leten ba!”
13 Depois loro matan para tiha, fulan mos para iha fatin deit too ema Israel halakon sira nia inimigu sira nee.
Istoria nee hakerek iha livru Jasar. Loro matan para iha leten, liu tiha loron ida mak foin tuun. 14 Loron ida hanesan nee hori uluk kedas nunka akontese dala, antes nee mos lae, liu tiha tempu nee mos lae. Iha loron nee NAI Maromak rona ema umanu ida nia lian, NAI halo funu hodi tulun Israel.
15 Hotu tiha, Josué hamutuk ho ema Israel tomak fila fali ba sira nia akampamentu iha Gilgal.
Ema Israel oho hotu ema Amori nia liurai nain lima
16 Iha funu nee, ema Amori nia liurai nain lima nee halai baa subar iha fatuk kuak besik sidade Makeda. 17 Bainhira Josué rona katak ema hetan tiha ona sira subar hela iha fatuk kuak nee, 18 nia dehan, “Duir tiha fatuk bo-boot hodi taka fatuk kuak nia ibun, depois monta seguransa iha nebaa para kontrola sira. 19 Maibee imi rasik la bele para iha nebaa, imi tenki duni nafatin imi nia inimigu hodi ataka sira husi kotuk. Keta husik sira tama fila fali ba sira nia sidade laran, tanba NAI imi nia Maromak entrega ona sira ba iha imi nia liman laran.”
20 Josué ho ema Israel oho ema Amori sira barak loos, kuaze mate hotu. Iha ema Amori uitoan deit mak konsege halai baa tama iha sira nia sidade nebee iha moru forti haleu. 21 Hotu tiha militar Israel sira hotu fila fali ho diak baa hasoru Josué iha akampamentu iha Makeda. La iha ema ida mak brani koalia aat ema Israel.
22 Josué dehan, “Loke tiha fatuk kuak nee, lori sai liurai nain lima nee hodi entrega mai hau.” 23 Sira mos halo tuir. Sira lori sai liurai nain lima nee hodi entrega ba Josué. Liurai nain lima nee mak liurai Jerusalém, Hebron, Jarmut, Lakis ho Eglon. 24 Bainhira sira entrega tiha liurai hirak nee ba Josué, Josué bolu ema Israel sira hotu mai. Depois nia hatete ba komandante funu sira nebee ohin lao hamutuk ho nia nee dehan, “Mai iha nee, tula imi nia ain iha liurai sira nee nia kakorok.” Nunee sira baa besik tula ain ba liurai sira nee nia kakorok.
25 Josué hatete ba komandante sira, “Keta tauk, la bele lakon esperansa. Imi tenki forti no aten brani, tanba imi funu hasoru inimigu see-see deit, NAI Maromak sei halo ba sira hanesan imi halo dadauk ba liurai sira nee.” 26 Koalia tiha hotu, Josué oho liurai nain lima nee, depois tara sira nia mate isin iha ai huun lima too lokraik. 27 Bainhira loro matan atu monu ona, Josué haruka soldadu hatuun liurai nain lima nee nia mate isin hodi lori baa soe iha fatuk kuak nebee ohin liurai hirak nee subar ba. Hotu tiha sira taka fila fali fatuk kuak nee ho fatuk bo-boot. Fatuk sira nee sei iha nafatin too ohin loron.
Israel hadau sidade oi-oin iha rai Kanaán parte sul
28 Iha loron nee kedas Josué hadau tiha sidade Makeda. Nia harahun sidade nee no oho nia liurai ho surik. Nia mos oho ema hotu iha sidade laran, la husik ema ida moris. Nia oho liurai Makeda hanesan uluk nia oho liurai Jerikó.
29 Hotu tiha Josué hamutuk ho ema Israel tomak husik hela Makeda hodi baa asalta tan sidade Libna. 30 NAI Maromak entrega mos sidade nee ho nia liurai ba ema Israel sira nia liman laran. Josué oho ema hotu iha sidade nee ho surik, nia la husik ema ida moris. Nia oho liurai Libna hanesan uluk nia oho liurai Jerikó.
31 Depois Josué hamutuk ho ema Israel tomak husik hela sidade Libna baa fali sidade Lakis. Sira serku sidade nee hodi ataka. 32 NAI Maromak entrega tiha sidade Lakis ba ema Israel sira nia liman laran. Iha loron tuir mai Josué hadau sidade nee. Nia oho ema hotu iha sidade laran ho surik hanesan uluk nia halo ona iha Libna. 33 Iha tempu nebaa Horam liurai Gezer mai atu ajuda ema Lakis, maibee Josué oho nia ho nia soldadu sira hotu, la iha ida mak moris.
34 Depois Josué hamutuk ho ema Israel tomak husik hela sidade Lakis baa fali sidade Eglon. Sira serku sidade nee hodi ataka. 35 Sira hadau sidade nee iha loron nee kedas. Sira oho hotu ema sira iha sidade nee ho surik, hanesan Josué halo ona iha sidade Lakis.
36 Hotu tiha Josué hamutuk ho ema Israel tomak husik hela Eglon hodi sae baa asalta tan sidade Hebron. 37 Sira hadau sidade nee. Sira lori surik oho liurai Hebron ho ema hotu iha sidade laran ho mos ema hotu iha aldeia sira nebee haleu sidade nee, sira la husik ema ida moris. Sira oho populasaun tomak hanesan sira halo ona iha Eglon.
38 Depois Josué hamutuk ho ema Israel tomak fila hodi baa ataka sidade Debir. 39 Sira hadau sidade ho nia aldeia sira nebee haleu. Sira oho liurai ho populasaun tomak ho surik, sira la husik ema ida moris. Sira halo ba sidade Debir ho nia liurai hanesan foin lalais sira halo ba sidade Libna ho nia liurai ho mos sidade Hebron.
40 Nunee Josué domina rai nee tomak. Rai sira nee mak rejiaun foho ki-kiik, rai Negeb, foho huun parte loromonu ho mos rai lolon. Nia mos halakon sira nia liurai hotu. Nia oho ema hotu iha rai sira nee, nia la husik ema ida moris. See-see deit mak dada iis, nia oho hotu, tuir NAI, Israel nia Maromak haruka. 41 Josué domina rai tomak husi Kades-Barnea too Gaza, husi rejiaun Gosen too Gibeon. 42 Liurai sira nee ho sira nia rain, Josué hadau hotu dala ida, tanba NAI, Israel nia Maromak halo funu hodi tulun Israel.
43 Hotu tiha Josué hamutuk ho ema Israel tomak fila fali ba sira nia akampamentu iha Gilgal.