6
A Nazalat is nge' Yesu
1 I Yesu za' lǝbisi ippal tiya ge' gatluwasi, I mil kushti wasi is bǝltikal.
2 Nǝ Cin shuti pǝ' u, i' gop kulcissi age'lu dopga ki Yahudawa, diɓǝl mbalǝn yi nǝ lǝbi u si ga'ti kǝmu is kum gagashinti, asi ussu, “A ukǝn mulu mbi ulu nǝgu u?” Is ngemti, “Undi mallaɓa ukǝn ninnǝgu? Undi gagashintu kǝn ti pǝlti nǝgu?
3 Guki mul tlatti lǝɓa u waiwa? Yakǝn ki Malyamu nǝ yelse ki Yakubu, nǝ Yusupu, nǝ Yahuza nǝ Saminu? Yelsǝni was mudli simi ne'sǝ a kiwu waiwa?” Is nge'ti.
4 I Yesu ulsisu, “Mulnjeshinkǝn nǝnɗa mbin nalti ge'gatluwaswai nǝ ge' yelsǝniwasi nǝ a libi wasi.”
5 Taman pǝtl ulki gagashit tiya kawai, iki is zi mi'gonti ginǝ bǝs diɓǝllwai u toh is ndoki.
6 I' kum gagashinti nǝ hotl la'ti mbadlawasǝn. I'go' duk tiya ge mil gatli ati kulcissi.
Yesu Shin Mil kushtiwasi Kutl nǝ Lob
7 Immbe mil kushti kutlh nǝ lopi bi is shinsi lob lob. Ibbǝlsi ndǝlti tǝn du mi'gatlǝ.
8 Ippisi i' usu, “Bǝ kamǝn ulǝnwai ɗǝ lǝ tuwasǝnwai kumɓǝlkǝn ki kamin katl bǝs kan ulki ɗamiwai bǝ kamǝn kulu wai bǝ kamǝn ulpwai.
9 Shimǝn kaptǝlan, ngo nǝnǝgu bi mbǝlǝn lu'lǝgǝl tǝnkiwai.
10 Libi u nǝ ka shitin lǝbi u a' dǝmni lǝbi hal a' za'kǝn gatliɗa.
11 Lu u nǝ bǝsa njekiniwai u ko sa nge kupkini u, za'kǝn gatli abatǝn kushka ki asǝnwakǝn taka gaki tǝdǝm dǝtlkǝm ɗa ma'si.”
12 Nǝgu si peki asi dlǝmi' mbalǝn shilǝn ki Lya gaki sǝ' za' pǝtl bezǝn lǝɓa.
13 Is pekǝl mi'gatli diɓǝli, is suwati mi'gonti diɓǝli mili is ndoki.
Mushti Ki Yahaya Mul Baptisma
14 Nǝ guu Hilidus kumi nǝgu u, tǝn gaki Yesu apǝl shin i, gemma si usu, “Yahaya mul pǝli mbalǝn baptisma ti tlilya ge' mi' mǝshti, I lakiɗa ti nǝ ndǝlki kyautǝn ki gagashinti ɗǝ pǝ' ma'tiɗa.”
15 Gen ɗǝ usu Iliya ni, gen ne si usu, “Nǝm kǝn ge mul njeshinkǝn ki Lya ki ɗigini.”
16 Nǝ Hilidus kumi nǝgu u, I' usu, “Yahaya u na patti ga taka u hilya ge' mil mushti!”
17 Ti Hilidus nǝ gawasi illaki sǝ' gop Yahaya, is ki ndǝti as la'ti ge'lu kǝnndǝ'mbalǝn. Tǝ pǝllǝn gu gaki Hilidiya kǝli ki yelse wasi Philip, gunǝ' kanti ippalti ɗǝ kǝliwasi.
18 Tǝn gaki Yahaya ul Hilidus su, “A mbuni ki dǝm nǝ kǝliki yelse wagwai”
19 Tǝn gaki nǝgu Hilidiya ngap Yahaya a mbatldli, ti lyamti tǝ' tloti, ngo' nǝnǝgu tamaniwai gaki Hilidus.
20 Hilidus ɗǝ' ɓanti Yahaya, gaki ti mani Yahaya mulzo' mbatl kǝni mul pǝtl lǝɓa kizokini, I lakiɗa bǝ tiɗa za'ti ulǝn ti nda nǝtiwai. Hilidus in tikum shilǝn ki Yahaya u ɗǝ hwottiti, ngo nǝnǝgu ti ɓalɗǝ kupti ɗǝ shilǝn u, ti kup hwol mbatl nǝ kup ti.
21 Iki ipmbi shitu nǝ cin ki zǝ'ti mbǝ u, ip pǝli Gumsisi wasi nǝ bas mi'kina ki dlati ne' bas mbalǝn ki Galili daddaɓǝl.
22 Nǝ yakǝn ki hiludiya tete' dlom ɗǝ nyeptu, i mbuni Hilidus ne'sǝbǝlswasi. I Guu ul yakǝn kǝlisu, ngem ulnǝ ki lyamti u an bǝlki.
23 I Hilidus ndǝgiti nǝzal ulnǝ ka ngemi u an bǝlki, “Ko ti bwasti dlom ki guntikǝni.”
24 Ippeki, in ngem dyawasi, “Yakǝn ta ngemi?” I dyani usu, “Gaki Yahaya mul pǝli' mbalǝn baptisma.”
25 A lǝbi alǝbi is susu' nǝ dleuti, ma' guu i' ultisu, “Ami lyamti nǝgun nǝguni ki bǝlǝn ga ki Yahaya mul pǝtl baptisma, age' gal ki pǝti.”
26 I mbatl ki guu lewi, Ngo nǝnǝgu gaki ta ultisuyi nǝzal akina ɗǝ sǝmbǝlswasi, tǝkǝn lyapti ti' ultisu zakiwai.
27 A lǝbi i guu la' mul shinkǝn wasi, illaki sǝm mbǝl ga ki Yahaya. I mul shinkǝni le' kotl ga ki Yahaya teɗi a ge'lu zǝm mbalǝn.
28 Im mbǝl gami age' galpǝti, ib bǝl yakǝn kǝliyi, i yakǝn kǝliyi bǝl dyawasi.
29 Nǝ mil kushti ki Yahaya kum shilǝni u, is mbǝ is kan dli i, is guti.
30 I mil shinkǝn ki Yesu is pal te' ma'ti, is dlimi' mus ulnǝs pǝli u, nǝ ulnǝs kulci u.
31 I Yesu ulsisu nganni tǝn na' shu'ni ge' lu u nǝbǝ mbalǝn ɗa wai u, gaki mbalǝn diɗǝli si lǝti asi palti, mbi' dlil ɗǝ ɗamtima mil shinkǝn ki Yesu ma sambiwai.
32 Is zǝga ge' kundǝlǝn ki mali si nǝgwasǝn lu u nǝ bǝ mbalǝn ɗa wai u.
33 Iki mbalǝn diɓǝl, is yen zǝ'ga wasǝn, si mansi, mus mbalǝn kige gadli nǝ lǝbi u is dululu is ngǝtl nǝ mbǝkǝsti.
34 Nǝ pe'ti ki Yesu ɗige' kundǝlǝn ki malu, i'yen diɓǝl mbalǝn i' kum ci' gon twasǝn, gaki si kǝnǝ mbǝla u nǝbǝ mil be'lsi ɗawai u. I' go' kulcissi lǝɓa diɓǝli.
I Yesu Bǝl Diɓǝl Mbalǝn Ulki ɗami
35 Nǝ cin ɓal nja tǝnda u i mil kushti wasi mbǝ ma'ti, is ultisu, “Lǝbisi ngu mbalǝn ɗawai, i ngu cin ɓal nja ti ndayi.
36 Za' mbalǝn nisi sǝ' zǝga tiya ge' gatlu nǝ nja aki u, sǝ' uli gawasǝn ulki ɗamiɗa.”
37 I' ulsisu, “Kiniɓo bǝlǝnsi ulki ɗamiɗa” Is ul Yesu usu, “Ulki ɗamiwasǝn nǝ pǝtl bwasti dlom ki upki lii hwon nǝm kikyautǝn ki yakǝn mbalǝn, tǝn ullisi ulki ɗami ɗangwa?”
38 I Yesu ngemsi, “Ulki ɗami nǝmi nikini? Su' yanini.” Nǝs yani toɗu, is ultisu, “Lǝpa nantam kǝni, nǝ kes lob.”
39 I Yesu ul mil kushti wasi usu sǝ' bwas mbalǝn tiya as dǝm atli tiya tǝn di'me.
40 I mbalǝn dǝm atli swai nami kutl kutl lǝbǝ kutl, nami kutl kutl lǝbǝ nantam.
41 I Yesu kan lǝpa nantami nǝ kes gudǝl lopisi, it taki lya, i' gode Lya, i' caccal lǝpa i, ib bǝl mil kushti wasi sǝ' buwasi mbalǝn, is buwasisi kes lopi ɗaɗanu.
42 Muswasǝn is ɗami i kǝmsi.
43 I mil kushti wasi yem dǝs kutl nǝ lop ki lǝpa gunǝ sa u nǝ kesi.
44 Diɓǝl ki mwani yi nǝ ɗami u sa tǝla zangu nantam.
Yesu ɗǝ lǝ' tǝn mali
45 Nǝguni i Yesu la' mil kushti wasi sǝ' tege' kudǝlǝn ki mali sǝ' ngǝtl ti ɗǝ ɗakǝshti tiya Basaida, tiya ge'lu yiwon ki bal mal, i ul mbalǝn su sǝ' zǝga.
46 Nǝ' zasi u i totǝn zǝnga ɗǝ gyem Lya.
47 Nǝ gas pǝ'u, kudǝlǝni tiya dlom mali, Yesu tǝn bǝgasi nǝm nǝ gwasi.
48 Nǝ' en dǝl kudǝlǝn ɗǝ hwottisi u, tǝn gaki ndǝl ki yetǝl, adlom gasi i'go lǝ te'tǝnsi, a ti lǝ'tǝn mali. Ippǝli kǝnǝ tǝ' ɗakǝsh si,
49 Nǝs yen ti ɗǝ lǝ' tǝn malu, is yeni kǝnǝ nul kǝni, is la' yali.
50 Tǝn gaki kapuwasǝn i ɓa'gobsi nǝs yentu. I Yesu ɓulisi bi alǝbi, i' ulsisu, “Bǝ ɓanniwai amini.”
51 Iki it tege' kudǝlǝn ne'si, i yetǝli muɗi. I gagashi' gob mil kushti wasi,
52 gaki saman ulǝn tǝn lǝpa gunǝ bǝl mbalǝn zangu nantam is ɗamti ɗa uwai, gaki mbatldlowasǝn a kangǝli.
Yesu Ndo'kǝl Mi'gonti a Jenisalata
53 Nǝs ɗakǝci, is mbǝci ge' atl ki Jenisalata, is kǝndǝ kudǝlǝni tǝn bigasi.
54 Nǝs pe' ɗige' kundǝlǝni u i mbalǝni mansi.
55 Is ngwal atlisi nǝ kitǝl, is go' ka' mi'go' tottǝn lumut si tala'si tiya ge'lu u nǝs kumi ti ɗa u.
56 Mus lu u nǝ Yesu lǝɗa u, bal gatli ko yakǝn gatli, as mbǝllic mi' gonti abi lu dobga, as ngemti sǝttin bi lulǝ gǝlwasma. Ginǝ tǝntu is ndoki.