11
Juan aõxõ tãpimisfo Jesúski nĩchini
(Lc. 7.18-35)
Askata Jesús aõxõ tãpimisfo doce ato tãpimaxõ ato nĩchini yorafo Niospa meka shara ato tãpimatanõfo. Jesús mã ato yoikĩ keyoax ari kani, fetsafo tãpimanikai a pexe rasi chaimashta ikafo ano.
2-3 Askatari Juan Maotista karaxa mẽra ixõ nikani Jesús Apa Niosxõ yorafo sharafaito. Nãskakẽ tãpisharapaini. Nãskaxõ karaxa mẽraxõ aõxõ tãpimisfo nĩchini Jesús ano. Mã ato nĩchia fõkaxõ yõkanifo: “¿Mĩmẽ Cristo nã Epa Niospa nokoki nĩchiai, askayamai fetsa nokoki oiraka nã nõ manai?” ixõ yõkatanõfo Juan ato nĩchini.
4-5 Mã Jesús ano nokokaxõ yõkanifo. Askafaifono Jesús ato kemani: “Fokaxõ Juan yoitakãfe a mã õiyanã a mã nikafori. Yoitakãfe, mã fẽxofãfe sharakaxõ õisharakani kiki, askatari nã chatofori mã sharakanax niafoki, a rashkishiaifori mã sharafokĩ, a pastofãferi mã nikasharakani kiki, a namisfori mã otoafoki, a afaamaisfãferi Niospa meka shara nikakani kiki afeskaxõ Epa Niospa noko ifitiromakĩ.” Nãskaxõ ato yoini: “Akka a ea chanĩmara fasharakõia afara fetsa shinãtama ekeki inimakõitiro,” Jesús ato fani, Juan ina rafe.
Jesús ato yoini Juanoa
Nã a Juan ato nĩchia rafe mã foaifono Jesús yorafo yoikĩ taefani Juanoa. “¿Afeskakĩ tsõa istoma anoa Juan õifokani fonifomẽ? Juankai nã nẽfe tafa pei taka taka akai keskarama. Nãskarifiakĩ mã mã tãpia Juankai õiti ranãyama. Akka, ¿tsoa õikai mã kamismẽ? Õitsai, feronãfake rapati sharakõi safekẽ õikai mã kamisraka. Akka mã mã tãpia a rapati sharakõi safemisfo xanĩfofofãfe ãto pexe anoxõ rapati sharakõi safetirofo. Akka, ¿tsoa õikai mã kamismẽ? Nã Niospa meka yoimis õikai mã kamisraka. Akka chanĩma, nã Juan Niospa meka yoimis finakõia, fetsafo keskarama. 10 Akka nã Juanoa yoikĩ Isaías kirika keneni iskafakĩ:
Mĩ nai ariax mai ano oyoamano, nã ẽfe meka yoimis ẽ nĩchi taefakĩ mĩonoa ato yoiaino itipinĩ sharakaxõ mia nikakõinõfo,
ixõ keneni. 11 Akka ẽ mato yoi ẽ mato paraima. Tsõakai Juan finõama. Juan yoimis keskara meka shara noko tsõa yoimisma. Juanki Nios inimakõimis. Akka fetsafãferi afaayamafikaxõ ea Ifofaifono Nios atoki inimakõirikai. Nãskakẽ Juan Maotista finakõifiano fetsafãfe finõkõiafo Niospa ato õimis.
12 “Nã Juan ato matotisa fapanitĩa Niospa meka nikanixakakĩ, iskaratĩari yorafo Nios ika ano ikipaikõikani. Iskakĩ shinãmisfo; ‘Nios xanĩfo ariax ẽri ãfe yora ipai afe nĩpaxakĩ. Afaa pishtakai ea nẽtefatiroma ẽ ãfe yora inõ,’ ixõ shinãmisfo. 13 Akka Juan oniyamano taeyoi nã Niospa meka yoimisfo feta Moisésri keneni iskafakĩ: ‘Nã noko ifimis nõko Xanĩfo finasharakõi oxii,’ ixõ kenenifo. Akka nã Niospa meka yoimisfãfe kenenifo keskara nãnorikõi Juan ato yoini. 14 Niospa meka yoimisto keneni iskafakĩ: ‘Ẽ matoki Elías nĩchixii,’ ixõ Niospa yoini. Akka mã ãfe meka chanĩmara fapaikĩ mã tãpitiro nã Juan Elías keskarari. 15 Mã ea nikatirokĩ ea nikakãfe. Ẽfe meka mãto shinã mẽra nanekãfe,” ato fani.
16 Nãskaxõ anã ato yoini: “Iskaratĩa na niyoafo afe keskarafomãki ẽ mato yoinõ mã tãpinõ. Nã fakefo ãto kaxeti anoax kaxekakĩ ãto yamafo kenatirofo tai tai iyanã. Akka mã ãto yamafo nokokanax a ato yamafãfe fichipaiyaifo keskai tsoa kaxesharayamaino ato yoitirofo iskafakakĩ: 17 ‘Nõ nõko xãiti maneaino akka mã mairamisma. Askatari shinãmitsayanã nõ fanãikaino mã oiamisma,’ ixõ ato yoitirofo. Akka mãri nãskariai mã tsoaki inimamisma. 18-19 Nãskafakĩri Juan yafi ea mã mekafai. Juankai pikĩ finapaimisma nã õiai pishta pimis, askatari fimi ene pae pishta ayamisma. Nãskakẽ aõnoa mã yoia iskafakĩ: ‘Nã Juan niafaka yõshi chakaya,’ mã famis. Akka ẽ yorakõi ẽ Niospa Fakekõi piyanã ẽ ayasharamis. Akka mã ea iskafakĩ yoimis: ‘Jesús ichapakõi piimis, askatari pae ayamis,’ mã ea famis. ‘Nãskax yora chakafo fe rafemis, a romanõ xanĩfo kori fixomisfo feri rafemis,’ mã ea famis. Akka ẽ shara imis ea Niospa ea shinãmanaino. Juanri shara imis Niospa shinãmanaino. Yorafãfe noko õikĩ tãpitirofo,” ixõ Jesús ato yoini.
Pexe rasi anoxõ Jesús nikakaspanifo
(Lc. 10.13-15)
20-21 Askata anori ato yoita Jesús nã pexe rasi anoafo ato yõani iskafakĩ: “Ooa, Corazin anoafãfe Betsaida anoafo fe, mã omiskõi finakõixii. Akka Tiro anoxõ Sidón anoxori nã ẽ mato õimana keskara, ẽ ato õimanano ãto chaka xatekaxõ Epa Nios Ifofakeranafo. ‘Ooa, nõ afara chakafamiskĩ iskaratĩa nõ anã Nios Ifofai,’ iyanã rãfikaxõ ãto rapati chapo safekaxõ chii mãpo raish akeranafo fetsafãfe ato õinõfo. 22 Akka Niospa Tiro anoafo yafi Sidón anoafori ato omiskõimafiakĩ ato omiskõimasharaima, akka matoroko omiskõimakĩ finakõixii. 23 Akka, ¿nõ Capernaúm anoax nõ nai mẽra kai Epa Nios ari ixõ mã shinãimẽ? Maa. Nã omiskõipakenakafo mẽra ẽ mato potaxii. Akka yõra atiroma keskara afara shara ẽ mato ispafiano mãto chaka mãkai xateama. Akka nã ẽ mato õimana keskara Sodoma anoafo ẽ ato õimamiskẽ ãto chaka xatekeranafo. Nãskakẽ keyokeranafoma. Askatari ãto pexefã rasi keyokeranama. 24 Ẽ mato yoinõ. Afetĩara Epa Niospa nã chanĩmara faafoma ato omiskõimani. Nã Sodoma ano ipaonifo omiskõixikani. Akka mãfi omiskõi finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini.
“Ekeki fekãfe ẽ mato shinãmasharanõ,” ixõ Jesús ato yoini
(Lc. 10.21-22)
25 Ato askafata Jesús Apa kĩfini iskafakĩ: “Epa, ẽ mia aicho fai. Keyokõi nai mẽranoafoya nono mai anoafo mĩ ãto Ifo. Mĩ sharafinakõi. Akka atirifãfe kirika kene tãpifikaxõ mia Ifofakaxoma. Iskafakĩ shinãmisfo: ‘Tsoa fetsakai noko keskarama. Nõ tãpikõia,’ ixõ shinãmisfo. Akka nãfo mĩ meka mĩ ato tãpimanima. Akka nã kirika kene tãpikaxoma, mia Ifofaifono nãfo mĩ meka shara mĩ ato tãpimani, 26 nã mĩ fichipaiyai keskafakĩ,” ixõ Jesús yoini.
27 Askata anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Epa Niospa a tãpia keskara eari keyokõi tãpimani, ẽmãi ãfe Fakekẽ. Akka tsõakai ea tãpiama, ẽfe Epa fistichi ea tãpikõia. Nãskarifakĩ tsõa ẽfe Epa tãpiama, akka eres fisti ẽ tãpikõia. Akka nã fetsafori ẽ ato tãpimanaino nãfãferi Epa Nios tãpitirofo. 28 Akka mã shinãchakakõikĩ ea kĩfikãfe. Nãskaxõ mã ea chanĩmara fasharayanã mã ea nikasharaito a mato fekaxtefai ẽ mato potaxotiro anã mã shinãchakayamanõ. 29 Akka ea shinãkõikĩ eõxõ mã tãpisharakõitiro. Ẽ mato noikĩ fenãmãshta ẽ mato yonomamis tenemasharayanã. Nãskaxõ mã anã shinãchakatiroma. 30 Akka a ẽ mato amapaiyai keskara anã fekaxma. Nãskakẽ anã mãto õiti fekaxtetiroma,” Jesús ato fani.