6
Jesús Nazarete anoxõ nikakaspanifo
(Mt. 13.53-58; Lc. 4.16-30)
Nãskata Jesús nãnoax kani ãfe maikõi ano. A aõxõ tãpimisfori afe fonifo. Nãskata pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽraxõ ato yoikĩ taefani. Anoxõ Jesús ato yoiaito nikakani yorafo ãa ranã yoinãkani iskanifo: “Aira nikakapo, ¿Fanĩxõ iskara tãpikĩ finakõiamẽ? Tãpikĩ finakõixõ afama mĩshtifo fai tsõa atiroma keskafai,” ikanax ãa ranã yoinãnifo. “¿Akka namamẽ a mĩsa famis? María fake Santiagonõ Josénõ Judasnõ Simónnõ ãto ochi. ¿Akka mã õimamẽ afe chikofori nono nofe ikafo? Nãskakẽ nõ nikapaiyaitoroko,” fanifo. Askafaifono Jesús ato yoini iskafakĩ: “Na mai tio anoxõ a Niospa meka yoimis nikakõitirofo aõnoa yoisharakõiyanã. Akka ãfe maikõi anoxõ nikatirofoma, ãfe kaifofo feta afe yorakõifãfe.”
Nãskakẽ arixõ afama mĩshti fapaifikĩ anima. Akka a isinĩ ikaifo fisti rasi ato ramãino sharai fetsenifo. Nãskata Jesús shinãni: “¿Afeskakĩ ea chanĩmara fakanimamẽ?” ixõ tsõa nikayamaino. Nãskakẽ pexe rasi chaima ano Jesús kafãsani ato tãpimafofãsafai.
Jesús aõxõ tãpimisfo nĩchini Nios Xanĩfoõnoa ato yoitanõfo
(Mt. 10.5-15; Lc. 9.1-6)
Nãskata aõxõ tãpimisfo doce kenani. Ato kenaino akiki feafono rafe rasi faxõ ato nĩchini: “Eõxõ niafaka yõshi chakafo ato makinoa põtatakãfe,” ixõ ato yoini. Nãskaxõ anã ato yoini: “Fãi kakĩ, mã afaa fokiki, akka mãto mẽsteti fisti mã fotiro. Mãto pishari mã fokiki a mã piairi mã fokiki mãto koriri mã fokiki. Nãskax fotakãfe mãto sapato fistiya, mãto rapati fetsari mã fokiki.” 10 Nãskaxõ ato yoini: “Mã pexe fetsa mẽra ikiax nãno nẽtekãfe, nã mã anoax kaitĩa. 11 Akka fatora pexe rasi anoxõ mato ifikaspayanã mato nikakaspaifono anoax tsekekãfe mãto taekinoa mapo taa taa ayanã. Mã askafaino tãpinõfo Nios atoki inimayamaino. Ẽ mato parakima yoi. Nã pexe rasi Sodoma anoafo feta Gomorra anoafãfe afara chakakõi fapaonifo. Nãskakẽ Niospa nã ato omiskõimanaitĩa ato omiskõimaxii. Akka nã mato nikakaspaifo nãfo ato omiskõimaki finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini.
12 Nãskakẽ Jesúsxõ tãpimisfo anoax fonifo yorafo yoifokani. “Mãto chaka xatekaxõ Nios Ifofakãfe,” ato fayanã. 13 Ato makinoa ichapa niafaka chakafo potanifo. A isinĩ ikaifoya ato sharafayanã xiniyaxõ ato mãmãyanã.
Juan Maotista nani
(Mt. 14.1-12; Lc. 9.7-9)
14 Xanĩfo Herodes nikani Jesúsnoa yoiaifono aõnoa fanĩma mĩshtixõ yoifofãsafaifono. Nãskakẽ Herodes shinãkĩ iskafani: “Mã Juan Maotista otoita, nãskakẽ ãfe sharaõxõ ato sharafai,” ixõ shinãni.
15 Akka fetsafãfe yoikĩ iskafanifo: “Nã ato Niospa meka yoimis Elíaskĩa,” faifono, fetsafãferi yoikĩ iskafanifo: “Nato Niospa meka ato yoimis, nã afetĩama Niospa meka ato yoipaonifo keskafakĩ,” ixõ yoiaifono.
16 Nãskafakĩ yoiaifãfe nikai Herodes iskani: “Nãkĩa Juan, mẽ ato textemafiaitano mã anã otoa,” ixõ shinãni.
17 Herodes Juan reteyoamano yoikĩ iskafani: “Mĩ exto ãfi fĩayamafe,” faito nikakĩ, Herodes akiki õitifishkiki ãfe sorarofo yoini achikaxõ metexkere akaxõ karaxa mẽra ikimanõfo. Akka nã Herodías Felipe ãfe ãfi ini, nã Felipe Herodes ãfe exto ini. Akka nã Herodes Herodías fe fĩanãni. 18 Akka Juan Herodes yoini: “Na mĩ exto ãfi mĩ fĩatiroma,” ixõ yoiaino, 19 nãskakẽ Herodías Juan noikaspakõikĩ retepaini. Akka retepaifikĩ retetiroma ini. 20 Akka Herodes Juanki rateni mãmãi tãpiax Juanmãi feronãfake sharakõikẽ Nios Ifofasharakõia. Nãskakẽ kexesharakõini. Nãskakẽ ãfe ãfinĩ noikaspafiaito nikafikĩ, “¿Ẽ afeskaimẽ?” ixõ shinãta, Herodes Juan nikakõini. 21 Akka Herodías mã ato Juan retematiro ini, Herodes ãfe cumpleaños ikaino. Nãskakẽ Herodes fista akĩ afe xanĩfofoya soraro xanĩfofoya Galilea anoa xanĩfofori ato ichanãfani. 22 Nãskaifono Herodías fake xomaya fista ikaino ikikainax ares yorafãfe õinõfo mairani. Mairaito õikĩ Herodes inimani, a afeta piaifori inimanifo askafanifo. Nãskakẽ nã xanĩfãfe nã fake xomaya iskafani: “Ea yõkafe a mĩ fichipaiyai, ẽ mia mininõ,” fani. 23 “Mã na yorafãfe õikani ẽ mia pãraima a mĩ fichipaiyai keskara ea yõkafe ẽ mia mininõ,” ixõ yoini.
24 Askafaino nã xomaya kãikaixõ afa yoini iskafakĩ: “¿Ẽ afaa xanĩfo yõkatiromẽ?” faito ãfa kemakĩ iskafani: “Juan textexõ ea ãfe mapo inãfe fafe,” fani.
25 Nãskata nã xomaya anã ikikaixõ xanĩfo yoini iskafakĩ: “Iskaratĩa sapaki rãtaxõ Juan Maotista textexõ ea ãfe mapo inãfe,” fani.
26 Askafaito nikai xanĩfo shinãmitsakõini, Juan shinãi. “Akka na yorafãfe nikaifono mẽ na kẽro xomaya yoia. Nãskakẽ ẽ ato Juan textemapaiyamafikĩ ẽ ato textemani,” ixõ shinãni. 27 Nãskakẽ ãfe soraro nĩchini, Juan textexõ ãfe mapo fixotanõ. 28 Nãskakẽ soraro karaxa mẽra kaxõ, Juan textexõ ãfe mapo sapaki feni. Nãskaxõ nã kẽro xomaya inãno, nãatori ãfe afa inãni.
29 Nãskakẽ Juan ãfe inafãfe nikanifo mã texteafono. Nãskakẽ ãfe yora fonifo maifaxikakĩ.
Jesús cinco mil feronãfakefo ato pimani
(Mt. 14.13-21; Lc. 9.10-17; Jn. 6.1-14)
30 Mã askano a aõnoa yoimisfãfe afe ichanãkaxõ yoinifo a atanaifo keskara ato tãpimayanã. 31 Askafaifãfe nikakĩ Jesús ato yoini: “Niri fekãfe tsõa istoma ano nores kaxõ nõ teneyonõ,” ato fani. Yorafo mẽxotaima atoki feaifono, nãskakẽ pitirofoma inifo. 32 Nãskakẽ Jesús aõxõ tãpimisfo fe kanõanãfãnẽ tsõa istoma ano kani. 33 Akka mã fõkaxõ yorafãfe Jesús kaito õikakĩ tãpinifo. Nãskakẽ nã pexe rasi anoafo nã aõxõ tãpimisfo fe kai ari ichonifo. Jesús aõxõ tãpimisfo fe nokoamatai nokoi taenifo. 34 Mã nokoax Jesús kanõanãfã makinoax fotopakekafã õia yõrafã rasi õini. Ato fichixõ ato shinãkõini, nã oa ovejafo ifomais keskara ato õikĩ. Nãskaxõ afama mĩshtifo ato yoisharakõini. 35-36 Nãskakẽ mã yãtapakeaino aõxõ tãpimisfo akiki fõkaxõ yoinifo: “Mã yãtapakei kiki nono tsoa ikamakĩ. Na yorafo nĩchife pexe rasi ari yafi a pexe pasotai ikafo ari fokaxõ a piaifo fitanõfo,” faifono, akka Jesús ato kemani: 37 “Askakakĩma mãroko ato pimakãfe,” ato faito, kemanifo iskafakakĩ: “¿Mĩ shinãimẽ na yorafo pimaxiki kaxõ a piaifo dos cientos kori exenẽ pãa nõ ato fixotanõ?” faifono, 38 Jesús ato yoini: “¿Afe tii mã pãayamẽ? Fokaxõ õiyotakãpo,” ato faito, mã fokaxõ õitakakĩ yoinifo iskafakakĩ: “Nãno cinco pãa yafi foe rafes,” fanifo.
39 Nãskakẽ ato yoini: “Ichanãfaxõ na yorafo yoikãfe fasi ano tsaonõfo,” ato fani. 40 Ato yoikĩ askafaifono keyokõi tsaoi fetsenifo, fetsa ano cien ini, fetsa ano cincuenta ini. 41 Nãskata Jesús cinco pãa yafi foe rafe tsomainĩfofã, nai foisnĩfofã Apa Nios aicho fani. Nãskata mã pãa kaxkeketsaxõ aõxõ tãpimisfo inãni, yorafori ato inãnõfo. Askatari foe raferi keyokõi ato inãnifo pinõfo. 42 Nãskakẽ mã keyokõichi pikanax mãyakõinifo. 43 Nãskakẽ a chetefaafo pãa yafi foe doce fẽta fospikõiya ini. 44 A cinco pãa piaifo cinco mil feronãfakefos inifo.
Jesús ĩamãfã femãkĩa kani
(Mt. 14.22-27; Jn. 6.16-21)
45 Mã yorafo pimata Jesús aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Kanõanãfãnẽ nanekãfe okiri ĩamãfã pokefaitaxikãki Betsaida ano rekẽ nokotaxikakĩ. Ẽ fenakaimakai, ẽ na yorafo nĩchiyonõ,” ixõ ato yoini. 46 Mã yorafo nĩchita mãchi keya ari arese kani arixõ Apa Nios kĩfikai. 47 Mã fakishaino ĩamãfã nakirafe kanõanãfã ini. Akka Jesús kanima, ares fisti nẽteni. 48 Jesús õini aõxõ tãpimisfãfe tõfeaifãfe nẽfefanẽ ato katima faino ĩamãfã pooiki mesenikõiaino, mã penaino. Nãskakẽ Jesús atoki kani ĩamãfã femãkĩa. Akka ĩamãfã femãkĩa kakĩ oa ato finõfainai keskara ini. 49-50 Ĩamãfã femãkĩa kaito õikakĩ niafakara ixõ shinãkani. Tai tai inifo. Nãskakẽ keyokõichi õikani rateaifono. Akka Jesús ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskai mã rateimẽ? Ẽki rateyamakãfe,” ato fani.
51 Nãskata kanõanãfã mẽra naneinãkafã, nẽfefã nishpafani. Nẽfefã nishpafaito õikakĩ a aõxõ tãpimisfãfe, “¡Kee! ¿Afeskaxõ nẽfefã nishpafaimẽ?” fanifo. 52 Akka Jesúsnoa tãpiyonifoma, Jesús afama mĩshti fatiroxakĩ cinco pãa cinco mil feronãfakefo ato pimafiitano. Niospa Fake fiano ãto õiti mẽraxõ tsõa shinãnima, tãpiyonifoma.
Jesús Genesaret anoafo a isinĩ ikaifo ato sharafani
(Mt. 14.34-36)
53 Jesús aõxõ tãpimisfo feta ĩamãfã pokefainax Genesaret mai ano nokoni. Nãno ĩamãfã ketokonõ kanõanãfã nexanifo. 54 Nã kanõanãfã mẽranoax fotopakefofãnaifono, yorafãfe tãpinifo. 55 Mã tãpikanax pexe rasi pasotai ichoi fetsenifo. Nãskakaxõ a isinĩ ikaifo, rãtati kamaki rãtakaxõ ato efenifo Jesús ano. 56 Nã Jesús kai ari fanĩma mĩshtixõ, a isinĩ ikaifo fai nẽxpakĩa ato rãtanifo. Nãfãfe, “Noko ramãmafe nõ mia tari kexa ramãkanõ,” fanifo. Nã ramãifo tii sharai fetsenifo.