18
Jesús achinifo
(Mt. 26.47-56; Mr. 14.43-50; Lc. 22.47-53)
Nãskata mã Apa kĩfikĩ nishpata aõxõ tãpimisfo fe fakishi Jesús kani, xexa Cedrón pishta pokefaini. Nãno ifi fanafãfe ãfe anefo olivos ini. Olivos mẽra ikitoshinifo. Judaspa ato Jesús achimani kakĩ tãpini faki Jesús kaamãki, Olivos anomãi aõxõ tãpimisfo Jesús ato iyomiskẽ. Nãnori Judaspa sorarofo iyoni Jesús achinõfo. Nã ato Nios kĩfixomis xanĩfofofãfe askatari fariseofãferi Nios kĩfiti pexefã kexemisfo nĩchinifo Judas fe fõtanõfo. Chiifoya kenofoya koshatifoya ashifoya fonifo. Mã achifofãifono Jesús ato tãpini. Mã nokoafono ato yõkani: “¿Mã tsoa fenaimẽ?” ato faito, “Nõ Jesús Nazarete anoa nõ fenai,” faifãfe, ato kemani: “Ẽkĩa, nono ẽ ika,” ato fani. Ato askafaino nã Jesús ato achimanai Judasri nãno ato fe ini. “Ẽ nono ikaki,” Jesús ato faino, chetekiri ifiakekafãpakei fetsenifo. Nãskaxõ Jesús anã ato yõkani: “¿Tsoa mã fenaimẽ?” Jesús ato faino, “Nõ Jesús Nazarete anoa nõ fenai,” faifãfe anã ato yoini: “Ẽkĩa nã mã ea fenai ẽ mato faa,” ato fani. Nãskaxõ ato yoini: “Mã ea fenamãkai na eõxõ tãpimisfo ato nĩchikãfe fotanõfo,” ato fani.
Nã Jesúsnoa yoikĩ kirika keneyonifo iskafakĩ: “A mĩa ea minia fato fisti fenoima,” ixõ kirika kenenifo. Nãskaxõ nã kirika kenenifo keskarakõi Jesús Apa Nios kĩfini. 10 Nãskaino Pedro ãfe keno tsekani, ãfe keno tsiostamexõ. Mã ãfe keno fixõ nã ato Nios kĩfixomisto ãfe xanĩfãfe yonomati paxteni. Nã xanĩfãfe ãfe yonomati ãfe ane Malco ini. Nã Pedro paxteni. 11 Pedro askafaito õikĩ, “Mĩ keno fafe,” Jesús Pedro fani. “¿Mĩ shinãimamẽ? Ẽfe Epa ea afara kechoki inã ẽ ayai,” ayatiki keparanãkĩ Jesús Pedro yoini. “Nã ẽfe Epa Niospa apaiyai keskara ẽ akikai,” ixõ Jesús yoipaini.
Jesús Anás ano iyonifo
(Mt. 26.57-58; Mr. 14.53-54; Lc. 22.54)
12 Sorarofãfe ãfe xanĩfo feta a Nios kĩfiti pexefã kexemisfo feta osinãkaxõ Jesús achikaxõ metexkere anifo. 13 Metexkere akaxõ Anás pexe ano iyonifo. Nã Anás Caifás ãfe rayos ini. Nã Caifás Nios ato kĩfixomis xanĩfokõi ini. 14 Nã Caifás ãfe kaifo israelifo yoini: “Feronãfake fisti yorafoõnoax naa, sharaki,” ato fani.
“Ẽ Jesús õimisma,” Pedro ini
(Mt. 26.69-70; Mr. 14.66-68; Lc. 22.55-57)
15 Askata Jesús iyoaifono Pedro fe a Jesúsxõ tãpimis fetsa ato acho fonifo. Mã pexe ano nokoano nã Jesúsxõ tãpimis fetsa xanĩfãfe mã õimis ini. Nã Jesús fe ikikaini. 16 Akka Pedro kãiti ano nẽteni, ikinima. Akka nã Jesúsxõ tãpimis fetsa ikikaini. Nãato xomaya a kãiti kexea yoini Pedrori ikimanõ. 17 Mã Pedro ikiano nã kãiti kexemis xomayato yõkani: “¿Mĩri mĩ Jesús ãfe inamẽ?” faito, “Maa, ẽkai Jesús ãfe inama,” Pedro fani.
18 Mã fakishano matsinãkõikanax chii ketefaax keyokõi chii yoonifo matsi meyamaxikakĩ. Nã xanĩfofo ãto yonoxomisfo fe a Nios kĩfiti pexefã kexemisfãfe chii ketefaax yoonifo. Pedrori ato fe yooni.
Judeofãfe xanĩfãfe Jesús yõkani
(Mt. 26.59-66; Mr. 14.55-64; Lc. 22.66-71)
19 Nãskata ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe Jesús yõkani iskafakĩ: “¿Fatofomẽ a mĩõxõ tãpimisfo? ¿Afaa mĩ ato yoimismẽ?” faito, 20 “Ẽkai one ato yoiama. Keyokõichi ea nikanõfo ẽ ato yoimis. Ẽ mãto ichanãti pexe mẽranoa yafi a mãto Nios kĩfiti pexefã mẽranoa ẽ ato yoimis. Ẽkai ẽfe meka ẽ onemisma. 21 ¿Afeskakĩ mĩ ea yõkaimẽ? Ea yõkakima a ea nikamisfo yõkafe. A ẽ ato yoimis tãpiafoki,” Jesús faito, 22 a Nios kĩfiti pexefã kexemisto afe ketaxamei niato fepasyanã yoini: “¿Afeskakĩ nõko xanĩfo mĩ anori yoimẽ?” faito, 23 Jesús anã kemani: “Afaa chaka ẽ yoimẽ ea yoife. Akka ẽ afaa chaka yoiama ¿afeskakĩ mĩ ea fepasimẽ?” Jesús fani.
24 Askafaito nikakĩ Anás ãfe rayos Caifás ano Jesús nĩchini metexkere axõ. Nã Caifás ato Nios kĩfixomis ãto xanĩfokõi ini.
Pedro anã ato yoini: “Ẽkai Jesús õimisma,” ato fani
(Mt. 26.71-75; Mr. 14.69-72; Lc. 22.58-62)
25 Nãnoax Pedro ato fe chĩi yooni. ato fe yooaito afianã Pedro yõkanifo: “Mĩfi nã Jesús ãfe ina fetsakĩ,” faifãfe, “Maa, ẽkai nã Jesús ãfe inama,” ato fani.
26 Ato askafaino nã paxteato afe yõra yõkani: “¿Ẽ mia õiamamẽ? Akka ẽ mia õia. Nã fanafo mapoa mẽranoa Jesús yafi ẽ mia õia,” nã paxteato afe yõra Pedro fani. 27 “Maa. Ẽkaima,” Pedro faino takara keoinãkafani.
Pilato ano Jesús iyonifo
(Mt. 27.1-2, 11-14; Mr. 15.1-5; Lc. 23.1-5)
28 Nãskano fakishpari judeofãfe Caifás ãfe pexe anoxõ Pilato xanĩfo ano Jesús iyonifo. Nã judeofo Pilato ãfe pexe mẽra ikitiroma inifo. Pilatokairoko judeokẽ a mẽra ikipanãfãfe. “Nõ Pilato ãfe pexe mẽra ikiax nõ chakanatiro,” ikanax, ikikaspanifo. Nã judeofo a judeofoma fe rafexõ Pascua fistatĩa pitirofoma ipaonifo. Nãskara feyafamisfo ipaonifo. Nãskakẽ Pilato ãfe pexe mẽra ikikaspanifo. 29 Nãskaifono pexe kachiori kãinãkafã Pilato ato yõkani: “¿Afaa chakafakẽ na feronãfake mã ea ano efeamẽ?” ato faito, 30 “Afaa chakafayamakekai nõ mikiki efekeranama,” faifãfe, 31 ato Pilato yoini: “Iyotakãfe. Mãto xinifãfe yoini keskafakĩ omiskõimaxikakĩ. Nã keskara mã feyafamiski. Afaa chakafamãki mã akãfe,” ato Pilato faito, judeofãfe kemanifo: “Akka mãto xanĩfofofãfe yoinifo nõ tsoa retekĩ mastatiroma,” fanifo.
32 Jesús aõxõ tãpimisfo taeyoi yoini keskafakĩ nãskakõi fanifo ifi cruz ikaki mastakakĩ.
33 Nãskano Pilato ãfe pexe mẽra Jesús ikimani yõkaxiki. Mã ikimaxõ yõkani: “¿Mĩmẽ judeofãfe ãto xanĩfo?” Pilato faito, 34 Jesús kemani: “¿Mĩ ea shinãimẽ ẽ judeofãfe xanĩfo mia yoiaforaka?” Jesús faito, 35 anã Pilato kemani: “¿Mĩ shinãmẽ ẽ judeo? Ẽ judeoma. Akka mĩ kaifo feta mĩ xanĩfofofãfe mia ekeki efeafo ẽ mia omiskõimanõ. ¿Mĩ afaa chakafakẽ mia ekeki efeafomẽ? Ea yoife,” Pilato faito, 36 Jesús kemani: “Ẽkai na mai anoax xanĩfoma. Ẽ nonoax xanĩfokẽ a ea Ifofaafãfe yorafo setekeranafo ea achiyamanõfo. Akka ẽkai na yorafãfe ãto mai anoax ẽ ãto xanĩfoma,” Jesús faito, 37 Pilato kemani: “¿Akka mĩ xanĩfo rakikĩa?” faito, “Nã ea mĩa yoiai keskarakĩa ẽ xanĩfo. Nãskakẽ ẽ yõra fakekõi kãini meka chanĩmakõi ato yoixikĩ. A meka chanĩmakõi fisti nikapaiyaifãfe nãfãfe ea nikamisfo,” Jesús faito, 38 “¿Afaamẽ a meka chanĩmakõi?” Pilato fani.
Pilato ato yoini Jesús retenõfo
(Mt. 27.15-31; Mr. 15.6-20; Lc. 23.13-25)
Askafata Pilato pexe kachiori kãinãkafani. Kãinãkafaxõ judeofo yoini: “Ẽ na feronãfake yõkakĩ ẽkai aõnoa afaa chaka nikama,” ato fani. 39 “Iskaratĩa na Pascua fistatĩa ẽ yora fisti karaxa mẽranoa ẽ mato kãimaxomis, nãskaramãi mãto feyafamiskẽ. ¿Akka ẽ mãto xanĩfo ẽ mato kãimaxotiromẽ katanõ?” ato faino, 40 fãsikõi mekainĩfofãnifo: “¡Jesús tsekakima! ¡Barrabás noko kãimaxõfe!” fanifo. Nã Barrabás yometso ini.