15
İsus Rimen təyini başçi P'ilat'i běš
(Mat'. 27:1-2,11-26; Luk'. 23:1-25; İoan. 18:28-19:16)
Savaxt'an üşenen samci běyinšxon, ağsaq'q'alxon, k'anun zombalxon saal Kala Şurin bütüm üzviğon maslaatbit'uxun oşa İsusi kula ğač'p'i P'ilat'i t'ǒğǒl taşeri şot'o təslimt'unbi.
P'ilat'en Şot'oxun xavare haq'i: «İudeyxoy padçağ hunnu?» İsusen coğabe tadi: «Hunen metər nex».
Samci běyinšxon Şot'o gele əşurxost'at'un taxsırkər c'evk'sa burqi. T'e vədə P'ilat'en Şot'oxun p'urumal xavare haq'i: «Sal coğab ten tadal? Axıri va mema əşləst'a taxsırkərt'un c'evk'sa!» Ama İsusen p'urumal şot'o coğab tene tadi, P'ilat'al mot'o lap məət't'əle mandi.
Hər C'ovaksuni axsibayast'a P'ilat'en sa ədət k'inək' biq'eśit'oğoy boşt'an amdarxoy çureğalt'oğoxun sunt'u tərebsay. Hame vədine biq'eśit'oğoy arane ölkinə gərgürculuğ sakit'oğoxun sagala amdar besp'i, iz s'i Barabba bakala sa amdare buy. Camaatenal P'ilat'i t'ǒğǒl hari şot'oxun isəəl iz hər usen balt'u bsunane xaişbi. P'ilat'en şot'oğo pine: «Çurnansa, və̌ynak' iudeyxoy padçağa tərbaz?» 10 Şot'in avaney ki, samci běyinšxon İsusa paxılluğaxunt'un kiyel tast'un çuresa. 11 Ama samci běyinšxon amdarxo galt'undi ki, İsusa təə, Barabbin tərbsunaq'at'un çureśi.
12 P'ilat'en p'urumal şot'oğoxun xavare haq'i: «P'oy k'ənan çuresa? Və̌n iudeyxoy padçağ uk'ala me amdara k'ə baz?» 13 Şot'oğonal harayt'unpi: «Kot'o xaçe loxol t'ə̌q't'a!» 14 P'ilat'en xavare haq'i: «Axıri kot'in k'ə pisluğa be?» Şot'oğon isə "kot'o xaçe loxol t'ə̌q't'a!" uk'a samalal ost'aart'un haraypi.
15 P'ilat'enal camaati səs bot'bakeq'an pi şot'oğoynak' Barabbina tərebi. İsusa isə tatarlayinşest'it'uxun oşa xaçe loxol t'ə̌q'st'eynak' əsk'ərxoy kiyele tadi.
Əsk'ərxoy İsusa lağa haq'sun
(Mat'. 27:27-31; İoan. 19:2-3)
16 Əsk'ərxon İsusa başçi P'ilat'i sarayin məəlnexun bona taşeri içoğoy bütüm dəst'inə topt'unbi. 17 Şot'o tünd č'oč'a sa xələt lapest'i, oşa śaśaxun tac ə̌ldi İz belt'un laxi. 18 Şot'oğon İsusa "iudeyxoy padçağ dirist'q'an baki!" pi lağat'un haq'say. 19 Şot'ay bel gěšen dut'unğsay, İz loxol ç̌ut'unney, İz běš çökt'i bult'un k'os'bsay. 20 Boşşamin lağa haq'i axšumpit'uxun oşa, Şot'ay loxolxun tünd č'oč'a xələtə c'eq'i İz paltara lapest'i Şot'o xaçe loxol t'ə̌q'st'eynak't'un taşeri.
İsusi xaçe loxol t'ə̌q't'esun
(Mat'. 27:32-44; Luk'. 23:26-43; İoan. 19:17-25)
21 Hame vədine ayizexun eğala Simon s'iyen sa K'irenalu hat'e yaq'ene c'ovaksay. Şo Aleksandri q'a Rufusi bavaney. Əsk'ərxon Şot'o biq'i İsusi xaça taşt'unat'un məcburbi. *
22 İsusa K'olgot'a uk'ala galat'un eçeri. «K'olgot'a» - «Kəllin ga» upsune. 23 Şot'o q'ač' bot'ala dərmən gərbi fi tast'unt'un çureśi, ama Şot'in tene ǔği.
24 Şot'oğon İsusa xaçe loxol t'ə̌q't'undi. İz paltara isə "şu hik'ə kofedo-kofedo" pi çöp bosi içoğoy arane cöyt'unbi.
25 Şot'o xaçe loxol t'ə̌q't'at'an xibimci saadey. 26 Şot'ay best'a İz taxsıra ak'est'ala metər śame buy: İudeyxoy Padçağ. 27 Şot'oxun sagala amdar fǔq'suni loxol biq'eśi p'ə̌ tanal xaçe loxol t'ə̌q't'undi. Sunt'u İz yön tərəf, t'e sunt'u isə İz tərs tərəf. 28  §
29 Eğal-tağalxon içoğoy bula ǰı̌k'p'sun Şot'o lağat'un haq'say, "k'ə baki, ay xrama śarpi xib ğiin biq'alo! 30 İsə va çark'est'a, xaçaxun śiki!" next'uniy. * 31 Samci běyinšxon q'a k'anun zombalxonal Şot'o lağa haq'i next'uniy: «T'ǐyəmit'oğone çark'est'ay, ama içu çark'est'es tene baksa! 32 Barta isə "İsraili padçağ" bakala me "xrist'os" xaçaxun śireq'an, yanal ak'en věbaken!» İsusaxun sagala xaçe loxol t'ə̌q't'eśit'oğonal Şot'o təhk'irt'unbsay.
İsusi bisun
(Mat'. 27:45-56; Luk'. 23:44-49; İoan. 19:25-30)
33 Ǔqǔmci saadaxun vuyumci saadal śirik' dirist' oç̌ali ç̌oyel bayinq'luğe baki. 34 Vuyumci saadast'a İsusen ost'aar səsen harayepi:
«Elohi, Elohi, lema sabaxt'ani?» §
Mo «ay Bez Buxačux, Bez Buxačux, het'aynak'en ə̌xilbaki Zaxun?» upsune.
35 T'et'iya çurpit'oğoy bəzit'oğon mot'o ibaki pit'un: «İnanbaksa, İlyane k'ale!» 36 Sa amdaren t'it'eri bisinə fine oq'oyen şəyinbi şot'o sa q'arğuni bel c'ovakest'i İsusane tadi ki, ǔğə̌ne. Şot'in pine: «İsə běğen běyn İlyan hari kot'o xaçe loxolxun śivak'sa?» *
37 İsusen ost'aar haraypi elmuxe tadi.
38 Hat'e dayğa xrame pərdə alaxun oq'al śirik' p'ə̌ gala zığebaki. 39 İsusi běš çurpi q'oşuni baç̌tani kalat'in Şot'ay axırınci nəfəsə metər tast'una ak'at'an «seriyal, me Amdar Buxačuğoy Ğarey» pine.
40 T'et'iya ə̌xiləxun běğala çupuxal buney. Şot'oğoy arane magdallu Mariya, İosifi q'a mis'ik' İak'ovi nana Mariya saal Salomit'e buy. 41 İsus hələ Galileyina bakat'an me çupux İz bač'anexun hari İçu q'ulluğt'unbsay. T'et'iya Şot'oxun Yerusalima hari q'erəzəl gele çupuxe buy.
İsusa gərəmzinə laxsun
(Mat'. 27:57-61; Luk'. 23:50-56; İoan. 19:38-42)
42 Ene biyəne baksay. T'e ği C'ovaksuni axsibayeynak' həzirluğ běğala ğiney, yəni Şamat' ğine běšin ği. 43 Kala Şurin hörmətlü amdarxoxun soğo bakala, Buxačuğoy padçağluğa yaq'běğala Arimat'eyalu İosif P'ilat'i t'ǒğǒle hari. Şot'in iz ük'ə ç̌axp'i İsusi meyidəne şot'oxun çureśi. 44 P'ilat'en İsusi metər usum bisuna ibaki məət't'əle mandi, baç̌tani kalat'u iz t'ǒğǒl k'alpi xavare haq'i: «Şo ene p'urene?» 45 Baç̌tani kalat'in "hoo" pit'uxun oşa şot'in İosifa meyidə exst'una icazane tadi.
46 İosifen taśi kətani parçane haq'i, şot'in meyidə xaçaxun śivk'i me parçina bəc'ürpi, taşeri q'ayani boş kašeśi mağarinane laxi. Şot'in mağarin ǰomo sa ǰěyal t'ık'ıredi. 47 Magdallu Mariyan q'a İosifi nana Mariyanal meyidi maya laxsuna at'unk'i.
* 15:21 15:21 Rim. 16:13 15:24 15:24 Ǐvel mə̌ğ. 22:18 15:25 15:25 xibimci saad - Həysət'in vaxt'en savaxt'an saad vuy. § 15:28 15:28 Bəzi kiinśamurxost'a me bənd butene - Ǐvel Śamurxost'a śameśiyorox bex p'anep'i: «Üsyanbalxoy taye baki». Luk'. 22:37 * 15:30 15:29-30 Ǐvel mə̌ğ. 22:7; 109:25; Mrk'. 14:57-58; İoan. 2:19 15:33 15:33 ǔqǔmci saad - Həysət'in vaxt'en berezəre saadin p'as's'e. 15:33 15:33 vuyumci saad - Həysət'in vaxt'en berezərexun oşa saad xib. § 15:34 15:34 Ǐvel mə̌ğ. 22:1 * 15:36 15:36 Ǐvel mə̌ğ. 69:21 15:38 15:38 C'eys. 26:31-33 15:41 15:40-41 Luk'. 8:2-3