20
Pɔɔli yɛ Mɑsetuwɑɑni nɛ Kirɛɛsi sitẽ hɑ
Kɛ ńcɔkɔi nn Efɛɛsi-i rińfɑ, Pɔɔli uu Yeesu pipirɛtiki cɑ́pinɛ uu ikɑri pi kpɑ́sɛ, uu pɛɛ yisi uu Mɑsetuwɑɑni kɛtẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ. Kuu n tuipɔ, u nɛ kei pikɔ́ ɑpi yɔ́i uú nɛ ikɑri pi kpɑ́sɛ, uu kɔ Kirɛɛsi kɛtẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ. Uu kei tonɛ iwɑ́rɛ itɑɑni. Kɑi n tu rɛ ukɛ́ kúninɔi lõ ukɛ́ Sirii kɛtẽ-mɛ̃ hɑ kuu kṍ tɛ Pisuifi yɛ kómɛinɛlɛ rɛ pikɛ́ u kpu. Uu rɛ u yɛ́ mɛsɛ Mɑsetuwɑɑni-mɛ̃ pɛɛsɛ. Upisencɔ ɑnyiri yɛ nnyɛ́: Peeree kuyu ukɔ́, Piruusi uŋmɑ́nɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Sopɑtɛɛri nɛ Tɛsɑloniki pikɔ́ mpí: Arisitɑriki nɛ Sekɔntusi nɛ Tɛripu ukɔ́ Kɑyusi nɛ Timotee nɛ Asii kɛtẽ pikɔ́ mpí: Tisiiki nɛ Torofim. Pɛpɛɛ kɛkpéẽ nɛ rɔ́ wɑ ɑpí hɑ Turowɑɑsi-pɔ rɔ́ m mɛ̃́. Anyɑ̃́ nyɛ-i kɑpi yɛ ɑkpɔ́nɔ́ nyɛɛ ɑ́ɑ pitɛ m mɑ́ n li mɛtɛnɛ-mɑɑ́ kɛ tɔ́ɔ Filipu hɑ ɑrí hɑ kei kúninɔi loni. Siyɑ́ɑ sinupũ kɑri ncée wɑ ɑrí nɛ Turowɑɑsi-i pi lɛɛpɔ. Ari kei kɛsẽ́ tonɛ siyɑ́ɑ sisɛɛi.
Pɔɔli yɛ Turowɑɑsi mɛtɔ́rɔɔ rilóólú
Kɛwéntɛyɑɑ ukóso kɑri cɑ́pinɛlɛ̃ tɔn ɑkpɔ́nɔ́ hɔ́ɔ́nɛ Pɔɔli ukɛ́ nɛ liukóso kui. Lɛ̃ nnyɑ kuu yɔ́i kɛsinɛ ɑkɛ́ hɑ nɛ pelu. Kɛ́yɔ kɛcɑ́ɑ́ kulee kunyinɛ-i kɑrí pɛɛ cɑ́pinɛlɛ̃, sífirɑ́ɑ kulúi sin sɛriilɛ̃. Kɛ Pɔɔli uu lɛ̃ piyɔ́i ń nɔŋ́lɛ̃, nnɔ̃ píimɑ nnyinɛ nn uŋmɑ́nɛ unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Itiikusi kpɑ́píí. Kulee kɛpolɛ kɛkúrí kuú pɛɛ tṹ. Ai u hii uú hɑ kɛléécɑɑyɔ mɛtɔ́si tɑ́ɑ́nũ kulee kpɛ-i lóiri. Apí hɑpɔ ɑpi u yukusɛ un pikpɔ mɑsí. 10 Pɔɔli uu cɛ́pipɔ uú hɑ wulɑ uu u sɑkɑɑ uu múlú uu rɛ: Nɔ́kɛnɛ́wuu ɑ́kɛ kɑpɛ tɔ, u nɛ nfɑ́ɑ mɑ́lɛ. 11 Pɔɔli uu yisi uu pítɑɑ́ pɛlɛ, uú hɑ ɑkpɔ́nɔ́ hɔ́ɔ́nɛ uu le. Uu kɔ nsímɛ́ nɔŋ́ ɑí nɛ kpɑ̃́ii, uu pɛɛ yisi uu tɔ́mpɔ. 12 Api uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ pɔ̃́ nɛ kulu nɛ unfɑɑ. Ḿpɑ́ úye rikiŋ ɑri lɛ̃ nnyɑ niŋɛsi hɑ́i.
Pɔɔli yɛ Turowɑɑsi-i yisi uu Milɛti sĩ
13 Ari ntɔ́nɛ́í kúninɔi loni ɑrí hɑ Asoosi-pɔ Pɔɔli mɛ́ru. Uyɛɛ wɛ́ɛ rɛ u yɛ́ sɔ́nɛ uú hɑ pɛɛ kei-pɔ kúninɔi loni. 14 Kuu Asoosi-i rɔ́ n lɛɛpɔ, ɑri kei kɛsẽ́ kúninɔi loni ɑrí nɛ Mitilɛɛni sĩ. 15 Ari kei yisi ɑri liukóso mmɑrɛ Ciyoo kɛtẽ nɛ kɔ. Ari liukóso Sɑmoosi tulu. Ai weesi ɑri pɛɛ Milɛti tulu. 16 Pɔɔli ricuruu yɛ pɛɛ rɛ úu Efɛɛsi-i nyɛrɛnɛ, ɑ́i kɑpɛ nɛ Asii kɛteni-i mɛ́woo u n nɑ́ŋɑisɛ nnyɑ. U pɛɛ yɔ́ɔnɛlɛ rɛ un n fe, ukɛ́ Pɑntekooti kɛtúŋɛ́ Yerusɑlɛm tu.
Anɔ́ɔ tɔrɔɔ kɛ Pɔɔli uu Efɛɛsi piwɛ́ɛ́sɛ ḿ mɑ
17 Pɔɔli uu pɛɛ Milɛti-i pisoi yukusɛ uu tum tɛ pikɛ́ hɑ Efɛɛsi-pɔ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ piwɛ́ɛ́sɛ u séemɛ. 18 Kɛ pɛ̃ ɑpi ukɛkúrí ń kɑ, Pɔɔli uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́rinɛ́cúruu yɛ nyulɛ isoi iyɛ̃ kɑḿ nɛ nɔ́ ń le hɑ́i kɛyɑ́ɑ foí kɛ̃-mɛ kɑm Asii kɛtẽ kúnɑ n cɔ. 19 Nɛ mɛnɛ́círɛ ricɛpisɛlɛ nɛn nɛ Upíimɑ pikɛi wɑi, Pisuifi pin wɛ́ɛ́si pikɛ́ nɛ́ kpu, ɑpi íwɛ nɛ́ wɑi nɛn mɛ́nini nɛ ncɔ́ŋ kɛ́mɛɛ we. 20 Tiwúí kɛ́mɛɛ nɛ nɔ́sinɛ́yɔ-i kɑm lɛlɛɛ yɛ́ nɔ́ n yóriyɛ nɔ́ símisi, ɑ́m líkɑ nɔ́ pesí. 21 Pisuifi nɛ Pikirɛki kɑm sée ɑm símisi rɛ pikɛ́ Uléécɑɑ inipɛɛ-i mɛfinɛ consɛ ɑpi Urɔ́píimɑ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ. 22 Nɛ nkpéni lɛ̃ Nfɑ́ɑsɔnɛ rinɔɔ tikilɛnlɛ nɛn nɛ Yerusɑlɛm tɔ́su, ɑ́m kɔ nyu yo yɛɛ kei nɛ́ mɛ́mpɔ. 23 Amɑ́ Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ ḿpɑ́ kuyu kúye-i nɛ́ símisilɛ nn kɔ nɛ́ nyísɛ rɛ ɑkpɑnii nɛ íwɛ píimɑ yɛ kei-pɔ nɛ́ mɛ̃́. 24 Nnɛ́fɑ́ɑ ricuruu nn nɛ́ cɔ́ŋlɛ. Nɛ kpére pinɛ́kɛi nɛ kɛ́tɔ tu, ɑm lɛ̃ kɛ Upíimɑ Yeesu uu nɛ́ m pisɛ nɛ kɛfɑ kɛsɛ wɑi, li nɛ nɛ́ risɑ́. Pikɛi pɛpɛɛ nní rɛ kɛ́ riyóó rɛ Uléécɑɑ ipɛɛlɛ́ɛ kuu rɔ́ n nyísɛ yɛ Nsímɛ́ kɛcirɛ lɛ.
25 Nɛ yɛ̃ tɛ mɛtɔ́rɔɔ kɑm nní nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ we. Nɔ́ nɛ picɔ pɛ̃ nnɛ́í kɑm Uléécɑɑ iyɔɔpi nsímɛ́ rin-yóó ɑ́ni nɛni píkɑi piyɛ́nɛ nɛ́ kpɑ́nɛ. 26 Lɛ̃ nnyɑ kɑḿ lɑ kɛ́ nɛni kɛyɑɑ nkɛ́ nɔ́ símisi nɔkɛ́ kṍ tɛ: Nɔ́ úye un m pɔ, ɑ́i kɛnɛ́mɛɛ léeri. 27 Li we rɛ nɛ lɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uu n yekei rɛ ukɛ́ wɑ nɔ́ símisilɛ ɑ́m líkɑ nɔ́ pesí. 28 Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ ńsɔnɛ, ɑni kɔ Uléécɑɑ pikɔ́ imɛ́rɛ́ kɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ nn nɔ́ ń tĩ́ tɛ ɑni n séni kɛcɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃. Uléécɑɑ yɛɛ uricuruu kɛpipi mɛnyɛ nɛ pisoi pɑnsɛsɛ upikɔ́. Ani ńsɔnɛ pi m múílɛ̃. 29 Nɛ nyulɛ rɛ pisoi kpɑ́ɑ́ree pinyinɛ yɑrɛ ɑ́kpɛ yɛ́ mɛnɛ́tɔ́mpɔ-mɑɑ́ nɔ́ ripimɛ, ɑpi nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ pinyinɛ cɔ́pii. 30 Pinyinɛ ricuruu yɛ́ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ yisi, ɑpi nnɔ́ɔmɛsimɛ́ nɛ Yeesu pipirɛtiki pinyinɛ feriyɛ ɑpi pincee pi tikisɛ. 31 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni kɑpɛ lɔpilɛ. Áni kɑpɛ pɑlɛi rɛ iŋmɛ̃ itɑɑni nnɛ́í kɑm yɛ kɛtúŋɛ́ nɛ kɛsinɛ pinyinɛ-i nɛ mɛ́nini icélɑɑ nɔ́ m pehelɛntɛ.
32 Nɛ nkpéni Uléécɑɑ nɛ uipɛɛlɛ́ɛ nsímɛ́ ɑnipɛ-i nɔ́ wɑ. Uyɛɛ ńnɑŋɛ mɑ́ ukɛ́ nɛ nfɑtɛnɛ kɛ́mɛɛ nɔ́ n ŋmɔ́ɔ́púsɛlɛ̃. Uyɛɛ yɛ́ kɔ lisɔnɛ kuú nɛ upisoi nnɛ́í m mɛ̃́ nɔ́ hɛ. 33 Ám úkɑ siwóó nɛ́ɛ úkɑ uwurɑ nɛ́ɛ úkɑ mɛlɑpɛ kɑ́ipi. 34 Nɔ́rinɛ́cúruu yɛ nyulɛ rɛ ɑnɛ́nípɛ nnyɛ́ kɑḿ nɛ kɛisi tɔ́ nɛ pinɛ́séncɔ ɑrí nɛ ntɔ́cɔ́ŋ nnɛ́í wɑi. 35 Nɛ lɛ̃ nɔ́ nyísɛlɛ rɛ lɛ̃ kɑi pisɛ rɛ usoi ukɛ́ kɛisi uú nɛ píwɛkɔɔ́ n lɛ́ni. Ani kɔ Upíimɑ Yeesu rinɔɔ ntí kɛcɑ́ɑ́ léisɛ. Uyɛ̃ ŋmɑɑ yɛɛ rɛ: Uyɛɛ n hɛ yɛ mpɔ́ɔnɑrɛ mɑ́lɛ ɑi tɔ́su uyɛɛ ihɛɛ n yɔ́su.
36 Kɛ Pɔɔli uu lɛ̃ pimɑ́ɑ ḿ mɑsí, u nɛ pɛ̃ ɑpi wúlɑ ɑpi kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. 37 Pinnɛ́í ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ ténisi ɑpí nɛ Pɔɔli pirɑ ɑpi mɛtɔ́rɔɔ u yɑ́ɑ́si rɛ Uléécɑɑ ukɛ́ u sɑrumpɔ. 38 Kɛ Pɔɔli uú pɛɛ ḿ mɑɑ rɛ ɑ́pi nɛni píkɑi piyɛ́nɛ u kpɑ́nɛ nnyɑ kɛ piɑpɔɔ ɑɑ lɛ̃ sei mɛyɑ̃́ cɑɑilɛ̃. Api pɛɛ yisi ɑpi u sɑruni ɑpí nɛ kúninɔi-i tulu.