11
Jesús kine̱xtiliá idisci̱polojmej ken iga matajto̱ka̱n wa̱n Dios
Se̱ día Jesús ora̱dojtoya ipan se̱ lugar iwá̱n kua̱ꞌ tamiꞌ ora̱doj se̱ idiscí̱poloj kitajtan:
—NoTe̱ko, xine̱ne̱xtili̱ka̱n ken iga mani‑o̱ra̱do̱ka̱n, ijkó̱n ken Juan kine̱xtilij no̱ idisci̱polojmej.
Jesús kijtoj:
—Kua̱ꞌ antajtowaj wa̱n Dios, xikijto̱ka̱n:
NoTaj yej tonoꞌ ipan cielo,
nochi makiweyimati̱lti moto̱ka̱ꞌ.
Xirreina̱ró̱kiya.
Mamochi̱wa ken tej tikneki ipan ta̱jli, ijkó̱n ken mochijtoꞌ ipan cielo.
Notakualmej yej nochipa niknekij, xine̱makaka̱n a̱man.
Xinee̱lka̱wili̱ka̱n yej nikchijkej yej aye̱kti, ijkó̱n ken nejemej no̱ nike̱lka̱wiliáj yej ne̱chi̱wilijkej yej aye̱kti.
Xine̱pale̱wi̱ka̱n iga amo manikchi̱wasnekika̱n yej aye̱kti; amo xine̱semakaka̱n kua̱ꞌ Tzitzimiꞌ ne̱chi̱walti̱jnekij yej aye̱kti.
Iwá̱n no̱ kijlijkej:
—Siga se̱ de amejeme̱n makipiá se̱ amigo iwá̱n tajkoyówal makijli̱ti: “Amigo, achi manimitztajtanili e̱yi mopa̱n iga se̱ noami̱goj ásigoꞌ, wa̱laj wejka iwá̱n anikpiá te̱ nikualtiá.” Iwá̱n yej onoꞌ kalijtiꞌ, makijto: “Amo xine̱kuejkueso̱ki, nikaltzáktoꞌya, niwejwetztókeja iwá̱n nopilowa̱ntzitzi̱n. Awel nimoketza, awel nimitzmaka nité̱.” Nimitzijliáj iga ayá̱ꞌ yawi moketzati iga san iyami̱goj, sino que iga nemi kitekiꞌtajtaniliá iwá̱n yawi kimakati inewi yej kipolowa. Inó̱n iga nimitzijliáj: Xiktajtanika̱n, iwá̱n Dios yawi mitzmakatij, xikte̱mo̱ka̱n iwá̱n ankasiskej, xikaltzotzonaka̱n iwá̱n mitzkaltapowili̱skej. 10 Iga yej kitajtani, kimakaj; iwá̱n yej kite̱mowa, kasi; iwá̱n yej kaltzotzona, kikaltapowiliáj.
11 ’¿Ix wel se̱ de amejeme̱n ante̱tajmej kimakas ipiltzi̱n se̱ teꞌti kua̱ꞌ kitajtaniliá tákual? ¿O kua̱ꞌ kitajtaniliá to̱poj, kimakas se̱ kowa̱ꞌ? 12 ¿O kua̱ꞌ kitajtaniliá pioteksis, ix kimakas se̱ ko̱lo̱ꞌ? 13 Siga amejemej yej ankichi̱waj yej aye̱kti, wel ankimakaj yej ye̱kti amopilowa̱n, ¡amoTaj yej onoꞌ ajko ipan cielo, ma̱jya sej kimakas iyEspí̱rito Santo a̱ꞌsan kitajtanili̱j!
Kipantiáj Jesús iga kipiá ipode̱r Tzitzimiꞌ
14 Jesús kiki̱xtijtoya ma̱lespí̱ritoj ipan se̱ ta̱gaꞌ iga inó̱n ma̱lespí̱ritoj kino̱nojtilijtoya. Kua̱ꞌ ki̱saꞌ ma̱lespí̱ritoj, no̱noj welja tajtoj. Kua̱ꞌ inó̱n kitakej yej ompa onoyaj, san tajtachi̱xtikajkej. 15 Eꞌ sekin kijtojkej:
—Tzitzimiꞌ* yej ijé̱fejpa ma̱lespi̱ritojmej, kimáꞌ poder iní̱n ta̱gaꞌ iga kiki̱xtiá ma̱lespi̱ritojmej.
16 Sekin iga makima̱wetzi̱lti̱ka̱n Jesús, kitajtanilia̱yaj iga makichi̱wa tejté̱ yej mane̱si iga wi̱ꞌ ipan cielo. 17 Eꞌ Jesús kimatitoyay te̱ kejla̱ntoyaj in ino̱mej, iwá̱n kijlijkej:
—Siga se̱ país mochi̱wa o̱me grupo iga mosepankuejkuesowaj, inó̱n país políwiya. Iwá̱n siga se̱ familia mose̱pankuejkuesowaj, aka̱wis ni agaj. 18 Ijkó̱n no̱ Tzitzimiꞌ siga isé̱ltisan moki̱xtiá, ¿kén yawi kipiati ipode̱r? Iní̱n nikijtowa iga amejeme̱n ankijtowaj iga nej niki̱xtiá ma̱lespí̱ritoj ipan ipode̱r Tzitzimiꞌ. 19 Eꞌ siga anne̱pantiáj iga nej niki̱xtiá ma̱lespí̱ritoj ipan ipode̱r Tzitzimiꞌ, in yej mitztokaj, ¿ix iga ipode̱r Tzitzimiꞌ kiki̱xtiáj ma̱lespí̱ritoj? Yejémejsan mone̱xtiáj iga ayéj ijkó̱n ken anne‑ijliáj. 20 Nej niki̱xtiá ma̱lespí̱ritoj iga ipode̱r Dios, inó̱n kijto̱jneki iga ásiꞌya tiempo iga Dios marreina̱ro ipan amejeme̱n.
21 ’Kua̱ꞌ se̱ ta̱gaꞌ yej pox tajpalej kipiá yej iga moma̱nawiá, ayagaj wel kitachtekiá icha̱n. 22 Eꞌ siga wi̱ꞌ seꞌ yej má̱j tajpalej iwá̱n kita̱niliá, kikui̱liá inewi yej iga moma̱nawiá yej ípan moconfia̱rowa̱ya iwá̱n kichtekiliáj inewi yej kipiá.
23 ’Yej ayá̱ꞌ kiye̱ꞌita yej nikchi̱wa, ino̱nwaꞌ ne‑ijiya; yej ayá̱ꞌ ne̱pale̱wiá; ino̱nwaꞌ tapojpolowa.
Mokuepa sej ma̱lespí̱ritoj ipan ta̱gaꞌ
24 Jesús no̱ kijtoj:
—Kua̱ꞌ se̱ ma̱lespí̱ritoj ki̱sa ipan se̱ ta̱gaꞌ, nentinemi ipan wá̱ꞌta̱l iga kite̱mojtinemi ka̱n makalaki; iwá̱n siga ayá̱ꞌ kasi, kijtowa: “Nia sej nimokuepati nocha̱n, ka̱n niki̱saꞌ.” 25 Kua̱ꞌ mokuepa kasi inó̱n ta̱gaꞌ ken se̱ kajli yej tajtachpa̱ntolo̱ꞌ iwá̱n tayejye̱ꞌta̱lijtolo̱ꞌ. 26 Iwá̱n yawi kikuiti seꞌ siete ma̱l espíritu yej ma̱jya sej que yéj, iwá̱n inochi̱n mocha̱ntiáj ipan inó̱n ta̱gaꞌ, iwá̱n inó̱n ta̱gaꞌ kichi̱was ma̱jya sej yej aye̱kti que achto.
Melaꞌyo̱lpa̱kilis
27 Mie̱j ta̱tapojtóyaoꞌ Jesús, se̱ siwa̱ꞌ tajtojté̱ꞌ recio, kijtoj:
—¡Mayo̱lpa̱kto inó̱n siwa̱ꞌ yej mitzonoltij iwá̱n mitziskaltij!
28 Jesús kijtoj:
—¡Má̱j mayo̱lpa̱kika̱n yej kikakij itájto̱l Dios iwá̱n yej kichi̱waj ken kijtowa!
Jesús ta̱tapowa de Jonás
29 Má̱j ajasitia̱yaj ka̱n onoya Jesús iwá̱n pe̱waꞌ iga kijtoj:
—Ini̱mej gente pox ma̱lojmej iga kinekij manikchi̱wa yej ayi̱ꞌpa mo‑ita, eꞌ ayá̱ꞌ nia nikne̱xtili̱tij nité̱, petz yej Dios kichi̱wilij Jonás. 30 Ijkó̱n ken yej cha̱ntitoyaj Nínive kitakej ipode̱r Dios ipan Jonás, ijkó̱n no̱ yej á̱mampa onokej kitaskej ipode̱r Dios ipan nej yej iPiltzi̱n Ta̱gaꞌ. 31 Kua̱ꞌ Dios tajuzga̱ro̱j, moketzas no̱ la reina yej manda̱roj ipan ta̱jli de Sabá iga mitzjuzga̱ro̱skej, iwá̱n kijto̱j iga ayompa ankichijkej. Inó̱n reina wejka nejnen iga makikaki yej kimati rey Salomón;§ iwá̱n nej ma̱jya sej que Salomón. 32 Kua̱ꞌ Dios tajuzga̱ro̱j, yej icha̱mej weyi‑a̱ltepe̱ꞌ Nínive, moketzaskej iga mitzjuzga̱ro̱skej, iwá̱n kijto̱skej iga ankichijkej yej aye̱kti; iga yej cha̱ntitokej Nínive, kua̱ꞌ Jonás kipowaꞌ itájto̱l Dios, kikajtejkej iga kichi̱wayaj yej aye̱kti; iwá̱n nej ma̱jya sej que Jonás.
Lámpara yej topan onoꞌ
33 ’Ayagaj kixo̱taltiá icándi̱l iwá̱n maki̱ya̱na, niga kita̱liá itampa cajo̱n, sino que kita̱liá ajko iga yej kalakiskej matachaka̱n. 34 Moyi̱x ken tikita se̱ cándi̱l yej mitzta̱wiá; siga moyi̱x ye̱kti, mitzta̱wijtos. Eꞌ siga aye̱kti, tonos ken kua̱ꞌ takomichka̱n. 35 Ximocuida̱ro iga inó̱n tiꞌti yej tikpiá amo mase̱wi. 36 Eꞌ siga mono̱ya̱n mitzta̱wijtoꞌ inó̱n tiꞌti, ayá̱ꞌ tonos ken takomichka̱n, no̱ya̱n titachás, ken kua̱ꞌ se̱ cándi̱l mitzta̱wijtos.
Jesús kajajwa fariseojmej iwá̱n yej tamachtiáj ipan la ley
37 Kua̱ꞌ tamiꞌ tajtoj Jesús, se̱ fariseo kijlij iga matakua̱ti icha̱n. Jesús yajki, kalaꞌ icha̱n iwá̱n kí̱xna̱nya mesa. 38 Iwá̱n fariseo ayá̱ꞌ kiye̱ꞌitaꞌ iga Jesús ayá̱ꞌ achto moma̱pá̱ꞌ ken kitekichi̱waj kua̱ꞌ takuaj. 39 Eꞌ toTe̱ko kijlij:
—Amejeme̱n fariseojmej kenkua̱ꞌ ankipajpa̱kaj plato iwá̱n posillo fue̱rájbapa, eꞌ amejeme̱n ipan amoa̱lmajmej ankejla̱ntokej iga antachtekij iwá̱n ankichi̱wasnekij yej aye̱kti. 40 ¡Ampachto̱lmej! ¿Ix ayá̱ꞌ ankimatij iga yej kichij fue̱rájbapa kichij no̱ yej ta‑ijtikpa? 41 Nimitzijliáj iga achi xikmakaka̱n ken tejté̱ yej ankipiáj, ino̱mej yej ayá̱ꞌ motapialiáj iwá̱n ijkó̱n anye̱ꞌonoskej iyi̱xtaj Dios.
42 ’¡Anla̱stimajmej fariseojmej!, iga ankaparta̱rowiliáj Dios diez por ciento de hierba buena, de chichi̱ꞌkuaxiwiꞌ iwá̱n de inewi kuaxiwimej yej mókuapa. Eꞌ ayá̱ꞌ ankichi̱waj ken Dios kineki iwá̱n ayá̱ꞌ ankinekij Dios. Ini̱nwaꞌ in yej ye̱kti iga xikchi̱waka̱n iwá̱n amo xike̱lka̱waka̱n iga xikyokati̱ka̱n yej itátkipa Dios.
43 ’¡Anla̱stimajmej fariseojmej!, iga ka̱n takualo anmota̱li̱jnekij ipan ye̱ꞌasie̱ntoj ka̱n mota̱liáj yej má̱j tayaka̱ntokej yej onokej tio̱pan, iwá̱n ankinekij iga nochi mamitzsaluda̱ro̱ka̱n tajkoa̱ltepe̱ꞌ.
44 ’¡Anla̱stimajmej yej antamachtiáj ipan la ley iwá̱n anfariseojmej, anmopajpantiáj iga anye̱ꞌnemij!, ken tikita an‑a̱nimajxapomej yej ane̱si, yej kipa̱patiliá la gente iwá̱n akitaj.
45 Iwá̱n se̱ yej tamachtiá ipan la ley, kijtoj:
—Tamachtia̱ni, iga inó̱n tikijtoj, anne̱po̱powaj no̱ nejeme̱n.
46 Eꞌ Jesús kijtoj:
—¡Anla̱stimajmej, yej antamachtiáj ipan la ley!, iga ankitekimakaj amoge̱ntej makichi̱waka̱n yej ayagaj wel kichi̱wa. Eꞌ amejeme̱n niga achi ankipale̱wiáj.
47 ’¡Anla̱stimajmej!, yej ankichi̱wiliáj ikalyotzitzi̱n ka̱n to̱ktokej profe̱tajmej yej kimijmiktijkej amotajwa̱n. 48 Iga ijkó̱n ankichi̱waj, ankiye̱ꞌitaj yej kichijkej amotajwa̱n. Yejeme̱n kimijmiktijkej iwá̱n amejeme̱n ankichi̱wiliáj ikalmej ka̱n to̱ktokej.
49 ’Inó̱n iga Dios yej nochi kimati kijtoj: “Nia nimitzti̱tanili̱tij profe̱tajmej iwá̱n notati̱tanimej, sekin de yejemej anyawij ankimikti̱tij iwá̱n sekin anyawij ankitalo̱chti̱tij.” 50 Eꞌ Dios yawi kikulpa̱ro̱ti la gente de ina̱mpa de inó̱n i‑esyomej inewi profe̱tajmej yej kimijmiktijkej este iga kua̱ꞌ pe̱waꞌ iní̱n ta̱jli. 51 Pe̱waꞌ este iga kimiktijkej Abel iwá̱n este iga kimiktijkej Zacarías, yej kimiktijkej iyi̱xtaj weyitio̱pan, ite̱noj altar. Iná̱n nimitzijliáj iga Dios yawi kicastiga̱ro̱ti la gente yej iná̱n onokej iga mikikej profe̱tajmej.
52 ’¡Anla̱stimajmej yej antamachtiáj ipan la ley!, iga ankitzakuaj itájto̱l Dios, amejeme̱n ayá̱ꞌ anki̱xmatij Dios iwá̱n ankitzakuiliáj yej ki̱xmatisnekij.
53 Kua̱ꞌ Jesús tamiꞌ kijtoj iní̱n, yej tamachtiáj ipan la ley iwá̱n fariseojmej pe̱waꞌ iga kuejkuesiwikej iwá̱n kitajtajtankej poxsan Jesús; 54 kimelaꞌte̱mowilia̱yaj ka̱nsan makijto se̱ tájto̱l iga wel makima̱wetzi̱lti̱ka̱n.
* 11:15 11:15 Ipan griego nij kijtowa Beelzebú yej kijto̱jneki Satanás. 11:18 11:18 Ipan griego nij kijtowa Beelzebú yej kijto̱jneki Satanás. 11:29 11:29 Mt 12:40 § 11:31 11:31 1 R 10:1-13