Tikinčiųjų paveldo vertimas Titui 3

1 Primink jiems *elgtis pavaldžiai vyresnybėms bei valdžioms, paklusti valdantiems, būti pasiruošusiais kiekvienam geram darbui, 2 nieko nešmeižti, būti nevaidingi, maloningi, rodydami visokį †romumą visiems žmonėms. 3 Nes ir mes patys kitados buvome ‡neišmanūs, neklusnūs, suklaidinti, vergavome įvairiems geiduliams bei malonumams, praleidome gyvenimą §nelabume ir pavyde, nekenčiami ir nekenčiantys vieni kitų. 4 Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Išgelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms, 5 jis *nesiremdamas teisumo darbais, kuriuos mes buvome padarę, bet pagal savo gailestingumą išgelbėjo mus atgimdymo nuplovimu ir Šventosios Dvasios atliktu atnaujinimu, 6 kurios jis gausiai išliejo ant mūsų per Jėzų Kristų, mūsų Išgelbėtoją, 7 kad, būdami †išteisinti jo malone, ‡taptume paveldėtojais atitinkamai su §užtikrinta viltimi, kurią teikia amžinas gyvenimas.

8 *Tas pasakymas yra patikimas, ir †pareiškiu valią, kad tu atkakliai tvirtintum šiuos dalykus, kad tie, kurie pasitikėjo Dievu, rūpintųsi ‡pirmauti gerų darbų srityje. Šie dalykai yra geri ir naudingi žmonėms.

9 Bet venk kvailų §ginčų ir *giminystės eilių, ir nesutarimų, ir kivirčų dėl įstatymo, nes jie yra nenaudingi ir tušti. 10 Po pirmo ir antro †paraginančio įspėjimo, ‡šalinkis §eretiško žmogaus, 11 žinodamas, kad toks yra *nukrypęs ir nusideda, būdamas pats savęs nuteistas.

12 Kai nusiųsiu pas tave Artemą arba Tichiką, uoliai stenkis atvykti pas mane į Nikopolį, nes esu nusprendęs ten žiemoti. 13 Įstatymininką Zeną ir Apolą, gerai aprūpinęs, išlydėk į kelionę, kad nieko jiems netrūktų. 14 Ir mūsiškiai tesimoko †pirmauti gerų darbų srityje, būtinoms reikmėms patenkinti, idant nebūtų bevaisiai.

15 Tave sveikina visi esantys su manimi. Pasveikink tuos, kurie myli mus ‡tikėjime.

Malonė su jumis visais! Amen.

* 3:1 „elgtis pavaldžiai“ – Arba „pasiduoti“, „nusileisti“, „save padaryti lengvai valdomus“; t. y. būti pavaldžiais ne tik teoriškai pagal galiojančią tvarką, bet ir faktiškai pagal širdies nusistatymą. † 3:2 „romumą“ – Arba „švelnumą“. ‡ 3:3 „neišmanūs“ – Arba „kvaili“, t. y. nesuvokiantys dalykų, kurie išgelbėtiesiems aiškūs. § 3:3 „nelabume“ – Arba „blogybėje“. * 3:5 „nesiremdamas teisumo darbais, kuriuos mes buvome padarę“ – T. „ne iš darbų teisume, kuriuos atlikdavome mes“, plg. Ef 2:9 (gr.). † 3:7 „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“. ‡ 3:7 „taptume paveldėtojais atitinkamai su užtikrinta viltimi, kurią teikia amžinas gyvenimas“ – Arba „paveldėtojais taptume amžinojo gyvenimo vilties pagrindu“, „pagal amžino gyvenimo užtikrintą viltį“. § 3:7 „užtikrinta viltimi, kurią teikia amžinas gyvenimas“ – Arba „amžino gyvenimo užtikrinta viltimi“. * 3:8 „Tas“ – Gr. žymimasis artikelis; gali būtų išverstas „Šis“, o kartais į lietuvių k. nereikia versti. † 3:8 „pareiškiu valią“ – Arba „išdėstau norą“, „noriu“. ‡ 3:8 „pirmauti gerų darbų srityje“ – Arba „atsidėti geriems darbams“. § 3:9 „ginčų“ – „temų ginčams“. * 3:9 „giminystės eilių“ – Arba „genealogijų“, „giminės kilmės sąrašų“. † 3:10 „paraginančio įspėjimo“ – Taip išverstas vienas gr. žodis – νουθεσία (nouthesía). ‡ 3:10 „šalinkis“ – Arba „atsisakyk“, „venk“, „atmesk“. § 3:10 „eretiško žmogaus“ – Eretiškas žmogus yra tas vadinamas Dievas vaikas, kuris pasirenka Dievo apreiškimui (mūsų laikmetyje – Šv. Raštui) priešingą mokymą ir / arba elgseną; toks jo pasirinkimas sukelia susiskaldymus. Kitas atvejis: jei vadinamas Dievo vaikas laiko tam tikrą mokymą arba elgseną būtina, bet toks būtinumas nepagrįstas Dievo Žodžiu, tas žmogus irgi eretiškas; žinoma, tai neneigia Dievo vaikų atsakomybės pritaikyti Biblijos normas konkrečioms aplinkybėms. * 3:11 „nukrypęs“ – Arba „nukreiptas“, t. y. taip kito / kitų paveiktas, kad nusisuko nuo tiesos. † 3:14 „pirmauti gerų darbų srityje“ – Arba „atsidėti geriems darbams“. ‡ 3:15 „tikėjime“ – T. y. būdami bendratikiai, toje pačioje tikyboje; „tikėjime“ galbūt reiškia „ištikimai“.