22
Ir Dovydas kalbėjo VIEŠPAČIUI šitos giesmės žodžius tą dieną, kai VIEŠPATS jį išgelbėjo iš visų jo priešų rankų ir iš Sauliaus rankų. Jis tarė: „VIEŠPATS yra mano uola ir mano tvirtovė ir mano *išvaduotojas, mano Dievas, mano uola – bėgsiu prieglaudon pas jį. Jis yra mano skydas ir mano išgelbėjimo ragas, mano aukšta prieglauda ir mano priebėga, mano išgelbėtojas – tu išgelbsti mane nuo smurto! Šauksiuosi VIEŠPATIES, kuris vertas gyriaus, ir būsiu išgelbėtas iš savo priešų. 31 Tikras Dievas – jo kelias yra tobulas, VIEŠPATIES žodis yra patikimas; jis yra skydas visiems, kurie §pasitiki juo. 32 Nes kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS? Ir kas yra uola, jei ne mūsų Dievas? 36 Tu man davei savo išgelbėjimo skydą *ir tavo švelnumas padarė mane didį.
* 22:2 „išvaduotojas“ – Arba „išlaisvintojas“. 22:31 „Tikras“ – hbr. artikelis, kuris rodo jo išskirtinumą. 22:31 „patikimas“ – Arba „išlaikęs išbandymą“; hbr. frazė nurodo į tauriųjų metalų išgryninimo procesą, po kuriuo galima patikėti metalo grynumu. § 22:31 „pasitiki juo“ – Arba „bėga prieglaudon pas jį“. * 22:36 „ir“ – Gal „tai yra“. 22:36 „švelnumas“ – Plg. Ps 18:35. Arba „romumas“, „nuolankumas“, „nusižeminimas“, „gerumas“, „apvaizda“ ir pan. Didis Dievas nusižemino (Flp 2:1-8). Jis švelniai ir romai elgdamasis užsiima su mumis žemaisiais ir duoda mums didžius dalykus (II Pt 1:4, I Jn 2:25, taip pat II Kor 3:6; Ef 1:6, 2:6; Kol 1:12; Apr 1:6, 5:10), kurių esame visiškai neverti. Žr. Mt 5:5; Mt 11:29; Mt 21:5; Rom 12:16; I Kor 4:21; II Kor 10:1; Gal 5:22-23; Gal 6:1; Ef 4:2; Flp 4:5; Kol 3:12; I Tes 2:7; I Tim 3:3, 6:11; II Tim 2:24-25; Tit 3:2; Jok 1:21, 3:13, 3:17; I Pt 2:18, 3:4, 3:15.