6
Tad ką gi sakysime? Ar mums pasilikti nuodėmėje, kad apstėtų malonė? Anaiptol! Ne! Kaipgi mes, kurie mirėme nuodėmei, toliau joje *gyventume? Arba ar nežinote, kad mes visi, kurie buvome pakrikštyti į Jėzų Kristų, buvome pakrikštyti į jo mirtį? Taigi per krikštą buvome palaidoti su juo į mirtį, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusiųjų per Tėvo šlovę, tokiu pat būdu ir mes §vaikščiotume gyvybės naujume. Nes *kadangi esame pasidarę sujungti kartu su jo mirties panašumu, tikrai būsime sujungti ir su jo prisikėlimo panašumu, žinodami tai, kad mūsų senasis žmogus buvo su juo nukryžiuotas, kad §nuodėmės kūnas būtų *padarytas neveiksmingas, kad nuo šiol mes nebevergautume nuodėmei. Priežastis tokia: kas yra miręs, yra teisiškai išvaduotas iš nuodėmės. Štai gi, jei mes esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su juo, žinodami, kad Kristus, prikeltas iš numirusių, nebemiršta; mirtis jam nebeviešpatauja. 10 Nes kad jis numirė, jis numirė nuodėmei vieną kartą galutinai, bet kad jis gyvena, jis gyvena Dievui. 11 Ir jūs save laikykite tokiu pat būdu faktiškai mirusiais nuodėmei, bet gyvais Dievui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. 12 Taigi neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kurio viešpatavimo padarinys yra paklusnumas §jai *per jo geidulius. 13 Ir neduokite nuodėmei savo narių kaip neteisumo įrankių, bet duokite save Dievui kaip gyvus iš numirusiųjų ir savo narius kaip teisumo įrankius Dievui. 14 Nes nuodėmė §neturi jums viešpatauti, nes esate *ne įstatymo, bet malonės valdžioje. 15 Tai ką gi? Ar mums nusidėti, kadangi nebesame įstatymo valdžioje, bet malonės valdžioje? Anaiptol! Ne! 16 Ar nežinote, kad būdami pasidavę kam nors paklusniai tarnauti, būnate tarnai to, kuriam paklūstate: arba tarnai nuodėmės, §kurios rezultatas – mirtis, arba tarnai paklusnumo, *kurio rezultatas – teisumas? 17 Bet ačiū Dievui, kad nors buvote nuodėmės tarnai, tačiau iš širdies paklusote tai mokslo normai, kuriai buvote perduoti, 18 ir patyrę išlaisvinimą iš nuodėmės, jūs buvote padaryti teisumo tarnais. 19 (Vartoju žmonėms įprastą sąvoką dėl jūsų kaip fizinių būtybių silpnumo.) Nes kaip buvote atidavę savo narius tarnais nešvarumui ir įstatymo pažeidimui, kurio atidavimo rezultatas – įstatymo pažeidimas, taip dabar atiduokite savo narius tarnais teisumui, kurio atidavimo rezultatas – šventumas. 20 Nes kai jūs buvote nuodėmės tarnai, buvote laisvi nuo teisumo. 21 Kokį, tada, vaisių jūs turėjote iš tų dalykų, kurių dabar gėdijatės?! Nes tų dalykų §galutinis rezultatas – mirtis. 22 Bet dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir padaryti tarnais Dievui, jūs turite savo vaisių, lemiantį šventumą ir *galutinį rezultatą – amžiną gyvenimą. 23 Nes nuodėmės atlygis – mirtis, o Dievo dovana – amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.
* 6:2 „gyventume“ – T. „gyvensime“. 6:4 „į mirtį“ – Arba „į jo mirtį“, nes gr. tekste yra artikelis, kuris gali rodyti į tam tikrą mirtį. 6:4 „tokiu pat būdu“ – Arba „taip“. § 6:4 „vaikščiotume gyvybės naujume“ – Esmė yra tai, kad gyventume naują gyvenimą todėl, kad mumyse atsirado nauja gyvybė; yra svarbu ir perteikti dažnai Šv. Rašte vartojamą žodį „vaikščioti“, kuris rodo į tai, kad žingsniu po žingsnio žmogus „kuria“ savo gyvenimą (elgseną). * 6:5 „kadangi“ – Arba „jei“ (numatoma teigiama prielaida). 6:5 „sujungti kartu su jo mirties panašumu“ – Arba „kartu pasodinti (arba „suaugę“, arba „sutapatinti“) į jo mirties panašumą“, t. y. mirę ta pačia mirtimi kartu su Jėzumi; „sutapatinti“ = laikyti tuo pačiu. 6:6 „senasis žmogus“ – T. y. tai, kas ir kokie buvome Adome; „adomiškumas“ arba „mes, kaip adomiečiai“. § 6:6 „nuodėmės kūnas“ – Gali reikšti „kūnas, kaip nuodėmės įrankis“. * 6:6 „padarytas neveiksmingas“ – Arba „sunaikintas“, „atleistas“ (kaip Ro 7:2,6), „anuliuotas“, „paverstas niekais“. 6:7 „teisiškai išvaduotas iš nuodėmės“ – Arba „išteisintas nuo nuodėmės“, „pripažintas išvaduotas iš nuodėmės“, „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu būdamas atskirtas nuo nuodėmės“. 6:12 „neleiskite nuodėmei viešpatauti“ – Arba „nuodėmei uždrausta viešpatauti“, „nuodėmė privalo neviešpatauti“, bet loginis veiksnys yra „jūs“, nors „nuodėmė“ yra gr. k. gramatinis veiksnys. § 6:12 „jai“ – T. y. nuodėmei. * 6:12 „per jo geidulius“ – Arba „jo geidulių įtakoje“, „jo geidulių valdomi“. Yra panaši gr. k. frazė Rom 1:24, kur kalbama apie širdžių geidulius, taip pat Ef 2:3 apie kūno (gr. sarks) geidulius. 6:13 „įrankių“ – Arba „ginklų“. 6:13 „įrankius“ – Arba „ginklus“. § 6:14 „neturi jums viešpatauti“ – T. „jums neviešpataus“, bet čia kalbama apie reikiamybę / privalumą. Lietuvių k. būsimasis laikas gali būti suprantamas kaip paprastas ateities aprašymas. * 6:14 „ne įstatymo, bet malonės valdžioje“ – Arba „priklausomi ne nuo įstatymo, bet nuo malonės“. 6:15 „įstatymo valdžioje, bet malonės valdžioje“ – Arba „priklausomi nuo įstatymo, bet nuo malonės“. 6:16 „paklusniai tarnauti“ – T. „tarnais paklusnumui“. § 6:16 „kurios rezultatas – mirtis“ – T. „į mirtį“. * 6:16 „kurio rezultatas – teisumas“ – T. „į teisumą“. 6:17 „normai“ – Arba „formai“; forma = „nustatytas pavyzdys, norma kam nors atlikti“ (DLKŽ). 6:19 „Vartoju žmonėms įprastą sąvoką dėl jūsų kaip fizinių būtybių silpnumo.“ – T. „Žmogiškai kalbu dėl jūsų kūno silpnumo.“ § 6:21 „galutinis rezultatas“ – Arba „baigtis“, „užbaigimas“, „tikslo pasiekimas“, „galas“. * 6:22 „galutinį rezultatą“ – Arba „baigtį“, „užbaigimą“, „tikslo pasiekimą“, „galą“.