9
1 Vyriausiajam muzikui. Pagal mūt lebbėn. Dovydo psalmė.
א Alef
Girsiu tave, o VIEŠPATIE, visa savo širdimi, apskelbsiu visus tavo nuostabius darbus.
2 Būsiu linksmas ir džiūgausiu tavimi, giedosiu gyrių tavo vardui, o Aukščiausiasis.
ב Bėt
3 Kai mano priešai bus atblokšti atgal, jie suklups ir pražus dėl tavo veido.
4 Nes tu palaikei mano teisę ir mano bylą: sėdėjai soste, teisingai teisdamas.
ג Gimel
5 Tu subarei pagonis, pragaišinai bloguosius, ištrynei jų vardą amžių amžiams.
6 O prieše, tavo pavertimai griuvėsiais baigėsi amžinai, nors išrovei miestus su šaknimis. Priešų atminimas pražuvo su jais!
ה Hė
7 Bet VIEŠPATS pasiliks per amžius; savo sostą jis pastatė teismui.
8 Ir jis teis pasaulį vadovaudamasis teisumu, teisingumą įvykdys tautoms vadovaudamasis lygiateisiškumu.
ו Vav
9 Taigi VIEŠPATS bus aukšta prieglauda prislėgtajam, aukšta prieglauda sielvarto laikais.
10 Kurie pažįsta tavo vardą, bėga prieglaudon pas tave, nes tu, VIEŠPATIE, nesi palikęs tų, kurie rūpestingai ieško tavęs.
ז Zajin
11 Giedokite gyrių VIEŠPAČIUI, kuris gyvena Sione! Skelbkite tautose jo darbus!
12 Atkeršydamas už kraują, jis atsimena juos, jis neužmiršta prispaustųjų šauksmo.
ח Chet
13 Pasigailėk manęs, o VIEŠPATIE! Tu, kuris mane pakeli iš mirties vartų, atsižvelk į vargą man nuo tų, kurie manęs neapkenčia,
14 kad garsinčiau visą tavo gyrių Siono dukters vartuose; džiūgausiu dėl tavo išgelbėjimo!
ט Tet
15 Pagonys nugrimzdo į duobę, kurią patys iškasė; jų koja įkliuvo į pinkles, kurias patys paspendė.
16 VIEŠPATS duoda save pažinti: jis vykdė teisingumą, nedorėlis įsipainiojamas į savo paties rankų darbą. Higaionas.
Sela.
י Jod
17 Nedorėliai suks į pragarą, visos tautos, kurios pamiršta Dievą.
כ Kaf
18 Nes vargšas nebus pamirštas visam laikui; prispaustųjų lūkestis nebus pražuvęs amžinai.
19 Pakilk, VIEŠPATIE! Teneįsigali mirtingieji! Tebūna tautos teisiamos tavo akyse.
20 Įvaryk jiems baimės, o VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos – tik žmonės!
Sela.