8
6 Klausykite, nes kalbėsiu tai, kas kilnu, ir mano lūpos skelbs tai, kas tiesu.
13 VIEŠPATIES baimė – tai nekęsti blogio; puikybės, išdidumo, blogio kelio ir iškrypusios burnos aš nekenčiu.
17 Aš myliu tuos, kurie mane myli, ir kas anksti manęs ieško, mane suras.
18 Turtai ir garbė yra pas mane, išliekantis lobis ir teisumas.
22 VIEŠPATS turėjo mane, savo kelio pradžią, prieš savo senovės kūrinius.
30 tada aš buvau šalia jo kaip architektas, ir kasdien buvau jo pasigėrėjimas, visuomet džiūgaudama jo akivaizdoje,
31 džiūgaudama jo žemės gyvenamoje vietoje ir labai gėrėdamasi žmonių palikuonimis.
32 Taigi dabar, vaikai, klausykite manęs! Nes palaiminti tie, kurie laikosi mano kelių.
34 Koks didžiai palaimintas žmogus, kuris manęs klauso, kasdien budėdamas prie mano vartų, laukdamas šalia mano durų staktų.