Tikinčiųjų paveldo vertimas Mato 22

29 Jėzus atsakydamas tarė jiems: „Jūs klystate *nepažindami nei šventraščių, nei Dievo galios, 32 „Aš esu Abraomo Dievas ir Izaoko Dievas, ir Jokūbo Dievas?“ Dievas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas.“ 36 „Mokytojau, kuris įsakymas yra †didžiausias Įstatyme?“ 37 Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu. 38 Šis yra pirmasis ir ‡didžiausias įsakymas. 39 Ir antrasis yra panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. 40 Ant šitų dviejų įsakymų kybo visas Įstatymas ir Pranašai.“ 43 Jis sako jiems: „Kaipgi tada Dovydas §dėl Dvasios įtakos vadina jį Viešpačiu, sakydamas:

* 22:29 „nepažindami“ – Arba „nesuprasdami“, „nesuvokdami“. † 22:36 „didžiausias“ – Arba „didysis“, bet žr. Apd 8:9 ir Hbr 8:11, kur tas pats gr. žodis verčiamas „didžiausias“. ‡ 22:38 „didžiausias“ – Arba „didysis“, bet žr. Apd 8:9 ir Hbr 8:11, kur tas pats gr. žodis verčiamas „didžiausias“. § 22:43 „dėl Dvasios įtakos“ – Arba „dėl Dvasios“. Arba „dėl Dvasios veiklos / vadovavimo“, „Dvasios valdomas“, „dėl Dvasios paraginimo“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43, Apd 11:28, I Kor 12:3 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų.