1 Ir jie atvyko į kitą jūros pusę, į *gadariečių kraštą. 2 O jam išlipęs iš valties, tuojau susidūrė su juo iš kapų išėjęs †netyrosios dvasios valdomas žmogus, 3 kuris gyveno kapų ‡rūsiuose; ir net grandinėmis niekas nepajėgė jo sukaustyti, 4 nes jis daug kartų buvo sukaustytas pančiais ir grandinėmis, bet jis nutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas neįstengdavo jo sutramdyti. 5 Ir visuomet – naktį ir dieną – jis buvo kalnuose ir §kapinėse šaukdamas ir pjaustydamas save akmenimis. 6 O iš tolo pamatęs Jėzų, jis atbėgo ir *parpuolė prieš jį, 7 ir garsiai šaukdamas tarė: „Kas man ir tau bendro, Jėzau, Dievo Aukščiausiojo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“ 8 (Nes jis †buvo ne kartą pasakęs jam: „Išeik, netyroji dvasia, iš to žmogaus!“) 9 Ir jis paklausė ‡jo: „Koks tavo vardas? O jis atsakė, §tardamas: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų yra daug. 10 Ir *jis labai jį maldavo, kad †jų neišsiųstų iš to krašto. 25 Ir tam tikra moteris, dvylika metų ‡serganti kraujoplūdžiu 26 ir daug iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ir niekuo §nesulaukusi pagerėjimo, bet vis ėjusi blogyn, 27 išgirdusi apie Jėzų, priėjo minioje iš užnugario ir palietė jo drabužį. 28 Nes ji tarė: „Jeigu paliesiu bent jo drabužius, būsiu *išgydyta.“ 29 Ir tuojau išdžiuvo jos kraujo šaltinis, ir ji pajuto kūnu, kad buvo išgydyta iš savo negalios. 30 Ir Jėzus, tuojau †žinojęs savyje, kad iš jo buvo išėjusi galia, atsigręžęs minioje tarė: „Kas palietė mano drabužius?“ 31 Ir jo mokytiniai jam tarė: „Tu matai minią, spaudžiančią tave iš visų pusių, o sakai: ‚Kas mane palietė?‘ “ 32 Ir jis žvalgėsi aplinkui, norėdamas pamatyti tą, kuri buvo tai padariusi. 33 Bet moteris, bijodama ir drebėdama, žinodama, kas jai buvo atsitikę, atėjo ir parpuolė prieš jį ir papasakojo jam visą tiesą. 34 O jis jai tarė: „Dukterie, tavo tikėjimas ‡išgydė tave, eik ramybėje ir būk pasveikusi iš savo negalios.“