19 Ir paėmęs duoną ir padėkojęs, ją laužė, ir davė jiems, sakydamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas; tai darykite mano atminimui.“ 20 Tokiu pat būdu jis *paėmė ir taurę po vakarienės valgymo, sakydamas: „Ši taurė yra naujoji sandora mano †krauju, kuris už jus išliejamas. 21  Bet štai mane išduodančiojo ranka yra su manimi ant stalo. 22  Ir iš tiesų Žmogaus Sūnus eina, kaip buvo paskirta, bet vargas tam žmogui, per kurį jis yra išduotas!“ 24 Ir tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų yra laikomas didžiausiu. 25 O jis jiems tarė: ‡„Tautų karaliai jiems viešpatauja, ir tie, kurie jas užvaldo, §yra vadinami *geradariais. 26  Bet jūs ne taip darykite. Priešingai, didžiausiasis tarp jūsų †tebūna tarsi jauniausiasis, o kas vadovauja lyg tas, kuris tarnauja. 27  Nes katras yra didesnis – kuris ‡sėdi prie stalo ar kuris patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi prie stalo?! Tačiau aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja. 28  O jūs esate tie, kurie pasilikote su manimi mano §išmėginimuose. 29 Ir aš skiriu jums karalystę, kaip mano Tėvas man paskyrė, 30  kad valgytumėte ir gertumėte prie mano stalo mano karalystėje ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio genčių.“ 31 Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai, štai Šėtonas pareiškė norą pasisavinti jus, kad persijotų jus kaip kviečius, 32  bet aš meldžiausi už tave, kad tavo tikėjimas nenustotų. Ir tu, tąsyk atsivertęs, sutvirtink savo brolius.“ 40 Atėjęs į vietą, jis jiems tarė: „Melskitės, kad neįžengtumėte *į pagundą. 46 ir tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad įžengumėte į pagundą.“