3
1 (Žiūrėkite, kokią meilę mums yra davęs Tėvas – kad mus vadintų Dievo vaikais! Pasaulis nepažįsta mūsų todėl, kad nepažinojo jo.
2 Mylimieji, esame Dievo vaikai dabar, bet dar neapreikšta, kokie mes būsime; vis dėlto žinome, kad, kai jis apsireikš, mes būsime panašūs į jį, nes jį matysime tokį, koks jis yra.
3 Ir kiekvienas, kas turi šią viltį sudėjęs į jį, pats save daro tyrą, kaip ir tasai yra tyras.)
4 Kiekvienas, kuris nuodėmiauja, tas ir įstatymą pažeidinėja, juk nuodėmė yra įstatymo pažeidimas.
5 Ir jūs žinote, kad tasai buvo apreikštas, kad pašalintų mūsų nuodėmes; ir jame nuodėmės nėra.
6 Kiekvienas, kuris pasilieka jame, nenuodėmiauja; kiekvienas, kuris nuodėmiauja, nėra nei jo matęs, nei jo pažinęs.
7 Vaikeliai, tegul niekas jūsų nesuklaidina! Kas atlikinėja teisybę, tas yra teisus, kaip ir tasai yra teisus.
8 Kas nuodėmiauja yra iš velnio, nes velnias nuodėmiauja nuo pradžios. Dievo Sūnus buvo apreikštas tam, kad suardytų velnio darbus.
9 Nė vienas, kuris yra gimęs iš Dievo, nenuodėmiauja, kadangi jo sėkla pasilieka jame, ir jis negali nuodėmiauti, kadangi yra gimęs iš Dievo.
10 Iš štai ko yra aišku, kurie yra Dievo vaikai ir kurie yra velnio vaikai: kas neatlikinėja teisybės nėra iš Dievo, nei tas, kuris nemyli savo brolio.
11 Nes šitas yra pranešimas, kurį girdėjote nuo pradžios: turėtume mylėti vieni kitus.
12 Ne kaip Kainas, kuris buvo iš blogojo ir nužudė savo brolį. Ir kodėl jį nužudė? Todėl, kad jo darbai buvo blogi, o jo brolio – teisūs.
13 Nesistebėkite, mano broliai, jeigu pasaulis jūsų nekenčia.
14 Mes žinome, kad esame perėję iš mirties į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli brolio, tas pasilieka mirtyje.
15 Kiekvienas, kuris nekenčia savo brolio, yra žmogžudys, ir jūs žinote, kad joks žmogžudys savyje neturi pasiliekančio amžino gyvenimo.
16 Mes iš štai ko esame pažinę Dievo meilę, nes tasai paguldė už mus savo gyvybę; mes irgi privalome guldyti savo gyvybes už brolius.
17 Bet jeigu kas turi šio pasaulio gėrybių ir mato savo brolį stokojantį, tačiau jam uždaro savo giliaširdiškus jausmus, kaipgi jame pasilieka Dievo meilė?!
18 Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.
19 Ir šiuo būdu mes žinome, kad esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje įtikinsime savo širdis,
20 kad, jeigu mūsų širdis mus smerkia, vis dėlto Dievas yra didesnis už mūsų širdį ir visa tai žino.
21 Mylimieji, jeigu mūsų širdis mūsų nesmerkia, esame drąsūs Dievo akivaizdoje
22 ir gauname iš jo, ko tik prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome tuos dalykus, kurie jam patinka.
23 Ir šitas yra jo įsakymas: kad pasikliautume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardu ir mylėtume vienas kitą, kaip jis davė mums įsakymą.
24 Ir kas laikosi jo įsakymų, pasilieka jame, ir jis – tame.
Ir šiuo būdu žinome, kad jis pasilieka mumyse – iš Dvasios, kurią jis mums davė.