1 Todėl ir mes, tokio didelio liudytojų debesies apsupti, *nusimeskime visus apsunkinimus bei †lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums prieš akis esančių lenkčių, 2 įbesdami akis į tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų, kuris dėl jam prieš akis esančio džiaugsmo ištvėrė kryžių, nieku versdamas gėdą, ir yra atsisėdęs Dievo sosto dešinėje. 3 Taigi, rimtai apmąstykite tą, kuris ištvėrė tokį nuo nusidėjėlių prieš jį nukreiptą priešgyniavimą, kad ‡nusilpdami §nepalūžtumėte psichiškai.

4 Jūs dar neatsilaikėte iki kraujo, kaudamiesi prieš nuodėmę, 5 ir visai pamiršote *paraginimą, kuris byloja jums kaip sūnums: Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties sudraudžiančios auklybos ir nenuilsk, kai esi jo baramas, 6 nes ką Viešpats mylį, tą sudrausmina, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima. 7 Jeigu jūs ištveriate sudrausminimą, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis, nes kurio gi sūnaus tėvas nedrausmina? 8 Bet jei esate be drausminimo, kurio visi †yra gavę savo dalį, tada esate pavainikiai, o ne sūnūs. 9 Be to, mes gi turėjome savo kūno tėvus kaip ‡drausmintojus ir juos pagarbiai paisydavome; argi ne daug labiau elgsimės pavaldžiai dvasių Tėvui ir gyvensime?! 10 Nes jie iš tikrųjų mus drausmindavo nedaugeliui dienų §pagal savo nuožiūrą, bet *šis tai daro dėl mūsų naudos, †kad ‡būtume jo šventumo §dalininkai. 11 Beje, kiekvienas sudrausminimas tuo metu atrodo ne džiuginantis, bet liūdinantis, bet vėliau jis atneša taikų teisumo vaisių tiems, kurie yra juo *išlavinti. 12 Todėl pakelkite nuleistas rankas ir pasilpusius kelius 13 ir †eikite tiesiais takais savo kojomis, kad ‡nenukryptų nuo kelio tai, kas luoša, bet verčiau sugytų. 14 Vykitės ramybę su visais ir šventumą, be kurio niekas §neregės Viešpaties, 15 stropiai žiūrėdami, kad niekas nestokotų Dievo malonės, kad kokia nors karti šaknis, į viršų išdygdama, nesukeltų rūpesčių, ir per ją daugelis nebūtų suteršti; 16 kad niekas nebūtų paleistuvis ar šventų dalykų niekintojas kaip Ezavas, kuris už vieną valgio kąsnį pardavė savo pirmagimystės teises. 17 Juk žinote, kaip jis paskui, norėdamas paveldėti palaiminimą, buvo atmestas, nes nerado atgailos vietos, nors stropiai ieškojo *palaiminimo su ašaromis. 25 Žiūrėkite, kad neatmestumėte kalbančiojo! Nes jeigu anie neištrūko, kai atmetė tą, kuris žemėje perdavė Dievo pranešimų, tai juo labiau neištrūksime mes, nusigręžę nuo to, kuris kalba iš dangaus! 28 Todėl, †kadangi gauname nepajudinamą karalystę, tebesilaikykime malonės, kad ja tarnautume Dievui priimtinai su pagarbiu drovumu ir ‡dievota baime, 29 nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis.