10
4 nes yra neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas pašalintų nuodėmes.
5 Todėl ateidamas į pasaulį jis sako: „TU NENORĖJAI AUKOS IR ATNAŠAVIMO, – (BET MAN PARUOŠEI KŪNĄ); –
6 VIENTISŲ DEGINAMŲJŲ AUKŲ IR AUKŲ UŽ NUODĖMĘ TU NEPAMĖGAI.
7 TADA PASAKIAU: „ŠTAI ATEINU – (KNYGOS RITINYJE YRA PARAŠYTA APIE MANE) – VYKDYTI, O DIEVE, TAVO VALIĄ!
8 Aukščiau pasakęs: „TU NENORĖJAI IR NEPAMĖGAI AUKOS IR ATNAŠAVIMO IR VIENTISŲ DEGINAMŲJŲ AUKŲ IR AUKOS UŽ NUODĖMĘ, (kurios yra aukojamos pagal įstatymą),
9 paskui jis pasakė: „ŠTAI ATEINU VYKDYTI, O DIEVE, TAVO VALIĄ. Jis panaikina pirma, kad įtvirtintų antra.
10 Tos valios įvykdymu esame padaryti šventi Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą visiems laikams.
12 Priešingai, jis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes visai amžinybei, atsisėdo Dievo dešinėje,
13 nuo to laiko laukdamas, kol jo priešai bus patiesti būdami suolelis jo kojoms,
14 nes vienu atnašavimu jis šventinamuosius yra padaręs tobulus amžinai.
15 Ir mums liudija ir Šventoji Dvasia, nes pasakius:
16 „Šita yra sandora, kurią su jais sudarysiu po tų dienų, – sako Viešpats, – aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir į jų protus įrašysiu juos“, tada sako:
17 „Ir jų nuodėmių bei jų įstatymo pažeidimų jokiu būdu daugiau nebeatminsiu.“
18 O kur jie atleisti, ten nebėra atnašavimo už nuodėmę.
19 Todėl, broliai, kadangi turime drąsą per Jėzaus kraują įeiti į švenčiausiąją
20 tuo įėjimu, kurį jis mums pašventė ką tik paruoštu ir gyvu keliu per uždangą, tai yra per jo kūną,
21 ir turėdami didį kunigą, valdantį Dievo namus,
22 artinkimės su teisinga širdimi, su visišku tikėjimo užtikrintumu, mūsų širdims esant apšlakstytoms nuo blogos sąžinės ir mūsų kūnui nuplautam švariu vandeniu.
23 Savo tikėjimo išpažinimą išlaikykime nesvyruojantį, nes ištikimas tas, kuris pažadėjo;
24 ir žiūrėkime vieni kitų meilės ir gerų darbų smarkiam skatinimui,
25 neapleisdami savo susirinkimo, kaip kai kurie yra įpratę, bet vieni kitus ragindami su įspėjimais, ir juo labiau, kadangi matote besiartinančią tą Dieną.
26 Nes jeigu mes, gavę aiškų tiesos pažinimą, valingai nuodėmiautume, tai nebeliktų aukos už nuodėmes,
27 o tik tam tikras baisus teismo laukimas ir ugningas pasipiktinimas, kuris prarys priešininkus.
28 Kas nors, atmetęs Mozės įstatymą, be pasigailėjimo miršta, remiantis dviejų ar trijų liudininkų parodymu.
29 Jūsų manymu, kokios griežtesnės bausmės bus laikomas vertas tas, kuris sutrypė po kojomis Dievo Sūnų, ir palaikė nešventu sandoros kraują, kuriuo jis buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią?!
30 Nes mes pažįstame tą, kuris pasakė: Kerštas priklauso man, atmokėsiu pats, – sako Viešpats. Ir vėl: Viešpats teis savo tautą.
31 Baisu įpulti į gyvojo Dievo rankas.
34 Nes jūs ir užjautėte mane dėl mano pančių ir džiaugsmingai priėmėte savo turto išplėšimą, žinodami savyje, kad turite danguje geresnį ir išliekantį turtą.
35 Tad nepameskite savo atviro užtikrintumo, už kurį skirtas didelis atlygis!
36 Mat jums reikia ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta,
37 nes dar trumpas, trumpas laiko tarpelis, ir Ateinantysis ateis ir neužtruks.
38 O teisusis tikėjimu gyvens, o jeigu kas atsitrauktų, mano siela juo nesigėrės.
39 Tačiau mes esame ne iš tų, kurie atsitraukia ir sulaukia pražūties, bet iš tų, kurie pasitiki ir sulaukia sielos išgelbėjimo.