6
Žmonijos nuodėmingumas ir Dievo nuosprendis
1 Ir įvyko, kai žmonių pradėjo daugėti žemės paviršiuje ir jiems gimė dukterų,
2 kad Dievo sūnūs matė žmonių dukteris, kad jos gražios, ir ėmė sau į žmonas iš visų, kurias jie išsirinko.
3 Ir VIEŠPATS tarė: „Mano Dvasia nesivaidys su žmogumi amžinai, nes jis yra ir kūniškas. Vis dėlto jo dienų bus šimtas dvidešimt metų.
4 Anomis dienomis žemėje buvo milžinų, – taip pat vėliau, kai Dievo sūnūs įeidavo pas žmonių dukteris ir jos gimdydavo jiems vaikų. Tie buvo senovės galiūnai, garsūs vyrai.
5 Ir VIEŠPATS matė, kad žmogaus blogumas žemėje buvo gausus, ir kad kiekvienas jo širdies minčių siekimas visuomet buvo tik blogas.
6 Ir gailėjosi VIEŠPATS, kad jis žemėje sukūrė žmogų, ir jam gėlė širdį.
7 Ir VIEŠPATS tarė: „Aš pragaišinsiu žmogų, kurį sukūriau, nuo žemės paviršiaus, – nuo žmogaus iki gyvulio, iki ropojančio padaro, iki padangių paukščio, – nes gailiuosi juos padaręs.“
8 Tačiau Nojus rado malonę VIEŠPATIES akyse.
Nojus ir arka
9 Šitie yra Nojaus šeimos istorijos duomenys: Nojus buvo teisus žmogus, jis buvo nepriekaištingas tarp savo amžininkų; Nojus vaikščiojo su Dievu.
10 Ir Nojus pagimdė tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą.
11 Bet žemė buvo sugedusi Dievo akyse, ir žemė buvo pripildyta smurto.
12 Ir Dievas matė žemę, ir štai ji buvo sugedusi, nes žemėje sugadino savo kelius kiekviena kūną turinti būtybė.
13 Ir Dievas tarė Nojui: „Kiekvienos kūną turinčios būtybės galas yra atėjęs mano akivaizdon, nes per juos žemė pasidarė pilna smurto. Ir štai pragaišinsiu juos drauge su žeme.
14 Pasidaryk arką iš gofero medžio; arkoje padaryk kambarių ir padenk ją derva iš vidaus ir iš lauko.
15 Ir štai kaip tu turi ją padaryti: arkos ilgis turi būti trys šimtai uolekčių, jos plotis – penkiasdešimt uolekčių, ir jos aukštis – trisdešimt uolekčių.
16 Padaryk šviesos angą arkai, ir užbaik ją per uolektį nuo viršaus; taip pat arkos vieninteles duris įstatyk jos šone; padaryk ją su apatiniu, antru ir trečiu aukštu.
17 Ir aš, štai aš ruošiuosi siųsti vandenų tvaną ant žemės pragaišinti po dangumi kiekvieną kūną turinčią būtybę, kurioje yra gyvybės kvėpavimas; visa, kas yra žemėje, pražus.
18 Bet su tavimi aš tvirtinsiu savo sandorą: tu įeisi į arką, tu ir tavo sūnūs, ir tavo žmona, ir tavo sūnų žmonos su tavimi.
19 Ir iš kiekvieno gyvo padaro iš visų kūną turinčių būtybių, tu turi priversti patekti į arką po du iš kiekvienos rūšies, kad išlaikytum juos gyvus su savimi; jie turi būti patinas ir patelė.
20 Kad išliktų gyvi, turės patekti pas tave po du iš kiekvienos rūšies, – iš paukščių pagal jų rūšis ir iš gyvulių pagal jų rūšis, iš visų žemės ropojančių padarų pagal jų rūšis.
21 Taip pat pasiimk visokio valgomo maisto ir susikrauk pas save. Ir tai bus maistas tau ir jiems.“
22 Ir Nojus padarė pagal visa, ką Dievas buvo jam įsakęs, – būtent taip padarė.