10
A taro Israel ka det tasmani lena det in tokodos pepetlai
A kum tistising, anung a labino nemnem, ma anung a niaring torom o God, sur in ulaun pas anung a taro Israel. Uni a tasmani ut lena, det nem doko i sur det in ugasgas o God, ikut ka det tasman asau ra det in ugasgasi nami. Ka det unatino pas det utuntudu in o God, sur in watung det lena, det tokodos umatano, uni ka det tasman a kisapi ra o God i pitari, sur taio in tokodos umatano, ma det lari kut sur det in ese det lena det tokodos umatano. Uni a kum Warkurai anun o Moses i tuk taru kut un o Karisito, sur det ra det nurnur un o Karisito det in tokodos umatan o God.
O Moses i tumtumus una taro ra det mur a kum Warkurai, det in tokodos pepetlai umatan o God. I watungi lenri, “Osi ra in mur sot rop pas det, in laun uni i mur a kum Warkurai.” Wkp 18:5
Ma a Buk Tabu i watungi kai una taro ra det nurnur, ra o God i watung det lena det tokodos umatano. I watungi lena, “Gong mot nuki lena: Osi in nan usapat netes una langit?” I lenra mot nemi sur mot in ben pirso pas o Karisito urin. Ma gong mot nuki lena: “Osi in nan pirso sur a tamon anun a kum minat?” I lenra mot nemi sur mot in ben toto pas o Karisito gusun a minat. A kukurai ina wasiso ri i lenri, “A wasiso anun o God i sa milau. Kura ut uwamot, ma ubalamot kai.” Lo 30:12-14
Iri a wasiso una nurnur ra met warawai nami. Ra u upuaso i nam anum a wasiso lena, o Iesu i a Labino, ma u nurnur unin balam lena o God i sa ukatutur melet pasi gusun a minat, o God in ulaun ui. 10 Uni, ra u nurnur namin balam, o God i watung ui lena u tokodos umatano. Ma, ra u upuaso i nam anum a wasiso lena, o Iesu i a Labino, o God in ulaun ui. 11 Elar nami ra di sa tumus tari una Buk Tabu lenri, “Osi ra in nurnur uni, ken maimai.” Ais 28:16
12  +Ke senene torom a taro Juda ma torom a taro gisen kai: Ara Labino kut anundat rop. Ma in watung udan a taro rop ra det wararing toromi. 13 Uni a Buk Tabu i watungi lena, “Det rop ra det wararing torom a Labino, in ulaun pas det.” Jol 2:32
14 Ikut, ra ka det nurnur un a Labino, det in wararing pepetlai toromi? Ra ka det longoro tar tu wasiso uni, det in nurnur pepetlai uni? Ra kataio i inanos det, det in longoro i pepetlai? 15 Ra kataio i tulu a kum tene warawai, det in nan pepetlai nama wasiso? Elar nami ra di sa tumus tari una Buk Tabu lena, “A inawan pat anundet ra det wanpat nama Wakak na Wasiso, i wakak doko.” Ais 52:7
16 Ikut awu sur a taro rop det mur a Wakak na Wasiso. Elar nami ra a poropet Aisaia i sa watung tari lena, “Labino, osi i nurnur una numet a wasiso? Katutaio.” Ais 53:1
17 I mo ra dat nurnur, uni dat longoro a Wakak na Wasiso. A wasiso ra det longoro i, a wasiso ut anun o Karisito. 18 Ikut, a iting lena, pepetlai, a taro Israel ka det longoro i utmakai a Wakak na Wasiso? Det longoro i ut. Elar nami ra di sa tumus tari una Buk Tabu lenri,
“A taro taginin upiso det sa longoro in nalngandet*.
A wasiso ra i sa wan sarara una kum nubual rop una rakrakon bual.” Wkp 19:4
19 Pepetlai, a taro Israel ka det talapor una wasiso anun o God? Det talapor ut. Uni numugu o Moses i wasiso puaso una wasiso anun o God lena,
“Iau ut an ungongos tar mot sur a nuknuki mot in laulau torom a taro ra awu sur det tagun a labino kabotaro.
An ungangos tar mot kai sur a balamot in kankan,
uni an warut a kabotaro ra ka det mananos.” Lo 32:21
20 Ma o Aisaia kai i wasiso nama dekdek lenri,
“A taro ra awu sur det sisio sur iau,
det sa sio pas iau.
Ma a sa upuaso tar iau torom a taro
ra ka det iting sur iau.” Ais 65:1
21 Ikut, una taro Israel, o Aisaia i watung a wasiso anun o God, lenri,
“A kum bung rop a ser kakabo na marmaris sur det,
a kum tene pitarngat, ma a kum tene rosumur.” Ais 65:2
+ 10:12 Ap 15:9 * 10:18 “In nalngandet” i wasiso una suan, a kum nangnang ma a kalang. I elar nami ra det wasiso talapor una minamar ma a labino pinapam anun o God torom a taro nin una rakrakon bual.