10
Vekapawai kunena na rakava ati pene gapi-gerevagira
Mose gena rova gau namara roe nea pia wala avuavuramo, ati gaura ganira taunataunara. Ira na vovekapawai gaura-rigolorigolo geveniwai, na vovekapawai gaura na aliruputali ai geagowai talimara ati evega-nama-iwavagirato. Pere vovekapawai gaura na gealiruputaliwai talimara pegere vega-nama iwavagira genai, ati mapegere vekapa-waiwai. Kwalana ira pegere vealeva vagi, e geria kala rakava kunera mamilagira ati mapegere gapi-waira. Na vovekapawai kalara rigolo kwapurakwapurai gekalarawai kalara na vorigolo kwapurakwapura aorai gekala-rakavawai gaura gevaikila-vegariparawai. Kwalana polomakau e nanikoti ralara na rakava ati gelegele pene gapi-gerevagira. Gaura pakurai Keriso tanoparai evogomaito ne ekilato,
“Goi vekapawai gaura vega-gelegelena polomakau,
mamoe, nanikoti e vega-nama gaura ati oririwarana,
na taunipara ta okala-maavuato au geku.
Kalovana polomakau, mamoe, nanikoti egalarana,
e kala rakava pono gapi-vagira ulanana
vekapawai vega-namara gekalana geriai maki ati overerena.
Vovetaina gaurai au akilato,
‘Palagu o, au tauku ea,
Puka Veaga aonai au gekilagikuto,
au pavogomai gemu ririwa pana kalaa ulanana.’ ”
Keriso gena kila tovotovona ea, “Goi vekapawai gaura e vega-nama gaura ati oririwana. Kalovai gekapurana vega-namara e kala rakava pono gapi-vagira ularana vekapawai vega-namara gekalana maki ati oririwa-venirana, e geriai ati overerena.” Ekalara rova na ekilagirana gelegelenai, na goina ati overere-agirara. Vovetaina gaurai maekilato, “Palagu o, au ea, au pavogomai goi gemu ririwa kalana pana kalaa ulanana.” Gaurai vekapawai kalana tovotovona etao-gerevagiato, ne voia kapunai ta maevega-rugaato. 10 Ne Palagu gena ririwa vetainai, Iesu Keriso tauniparana vekapawai gaunai evega-agoato veganamo. Gaurai voanana ita evega-veagarato.
11 Rupu veaga velera maparara toma mapararai kwapurakwapura geruga-taliwai, ne vovekapawai inagulura gekalarawai. Na geria vekapawai gaura gau kwatunamo geveniwai vanagivanagi. E vovekapawai gaura na rakava ati gegapi-gerevagirawai. 12 Na Keriso na rakava gapivagira ularana vekapawai kwapunamo ekalaato toma maparara ularana. Ne voia mulinai Palagu aloripanai evetanu-talito. 13 Volaganina pene vogomai etoma evealona, pene ago, ia gevetali-veniana talimara maparara Palagu na ia gagena panakauna gaunai pene tao-talira. 14 Kwalana vekapawai gauna kwapuna namo evega-veagarato talimara evega-nama-iwavagirato. Pe ira nama iwavagi pia talu, vanagivanagi.
15 Veaga Palaguna na maki evega-riparana. Tovotovona ekilato,
16 “Velekou ekilana,
‘Votoma mulirai,
au ira geria evekapawai pana kalaa.
Au geku rova ira nugarai pana tao-togara,
e ira reparai pana gatura.’ ”
17 E maekilato,
“Ira geria kala rakava e kala teveletevelera
ati mapana tugamagi-waira.”
18 Eira etugamagi-piatogarato gaurai, rakava gapi-gerevagira ularana vega-nama gauna ta aikina ea.
Palagu laganai ita laka-kavi matugamagi-tiligara ria
19 Voia pakunai, walakavaku, ita aora gaoka-poro Iesu ralana genana Veaga Iwavagi Kapunai pita laka-toga. 20 Vovegoli-gavu rapugana pa ketin na everale-kinikinito, voanana Keriso na ita gera maguli rauparana valiguna ekala-pakaato. Vovegoli-gavu rapugana Keriso tauniparana. 21 Ita magera Rupu Veaga velena kamuna, Palagu gena numa egita-tagoana. 22 Ita aora ealevarato rakava mamilagira geriana, e taunipara maki nanu nama iwavagina na eguligirato. Vovetaina gaurai Palagu genai ita laka-kavinagi aora mataunataunara ria e magera kamonagi taunataunara ria. 23 Gera veraramani tavega-taunataunaana gauna genai ita vegapi-kikitali, ragaina pita kalavo-kalavo. Kwalana Palagu na rakagau ekilagi-gavuato pene kalaa. 24 E taukavara pita tugamagira rakavetaina kwapurakwapura pita veakavara, ne pia veulamagi-veveni, e inagulu namara pia kala. 25 Ita gera laka-koukou ai pita matagai vegata, ragaina pita tanu, reketa gekalana vetaina. Na mataukavara ria vevega-nagi pita vega-kamua. Kwalana matotaumina warau gogitaana, Keriso gena vogomai tomana ekavinagi vagina.
26 Pene kila taunatauna taripaana mulinai, matavigi-ragena, ne takala rakavana gaurai, pita ripa, rakava gapi-gerevagira ularana, vekapawai gauna ta aikina ea. 27 Na makalira ria rakagau wailai gerai pene wala, voiamo pita alo-tagoa. Voo Palagu gena Kota Kamuna, e Palagu gevetali-veniana talimara e palagura pene galara kalovana. 28 Talima ta Mose gena rova ati ekwalanaawai, ne gegita-veakauawai talimara ruala pa toitoi na gekilagi-matagaiawai. Votalima gevagi-kwaregaawai, ati gegita-vetugaawai. 29 Gomi gotugamagina, Palagu Natuna rai na gagena panakauna gaunai evega-agoana talimana vorakavetaina? Etalima rakava voina kamuna pene gapia. Ia na vovekapawai ralana, ia evega-veagaato gauna, ati veaga ralanai evega-agoana. E vega-nama iwavagina Palagu na genai maki kala rakava kwaikwaina ekalaana. 30 Kwalana ita ripara Palagu ekilato, “Rakava au na pana vega-voia, au na pana veni-waia.” E maekilato, “Velekou na gena taunilimalima pene gita virigira.” 31 Maguli Palaguna gimanai pono ketokau kalina kamu iwavagi.
32 Toma kunera iotugamagiwai kulera. Palagu gena maeka gogapiato mulinai, vitiviti kamu gorawalirato, na goruga-gaugauto. 33 Lagani reketai gutuma para wailarai gevega-nugaragemiwai, e gevega-vitivitimiwai. E lagani reketai gomi vetaimi gevega-vitivitirawai talimara lagarai goruga-tagowai, goruga-rukurukurawai. 34 Getipurarato talimara ria govitivua-kouwai, e gemi rinaga geverarimiwai maki tipo goverere-agirawai. Kwalana ripami, gomi magemi rinaga namara, pia mia-vanagivanagi gaura.
35 Voia pakunai gemi tugamagi tiligara nea ragaina pio piatogara. Kwalana neia voina kamu iwavagi pio vegapia. 36 Pio vaigaoka, kwalana Palagu gena ririwa kalana pio vega-aikia mulinai, rakagau ekilagi-maavuato maparana pio gapia. 37 Kwalana Puka Veaga ekilana,
“Lagani girina kianamo,
pene vogomai netina talimana pene vogomai,
ati pene kwaipo.
38 Au geku kala rorirori talimana
gena kamonagi rorinai pene maguli.
Na mulina na mapene waikule genai,
au ati pana verere ia genai.”
39 Na mulirana ati mapita laka-waikule, ne pita lekwalekwa. Aikina, ita magera kamonagi, pe maguli pita vaia.