4
U mɑɑ yɑ̃ku yeru kuɑ kɑ sii gɑndu. Ten dɛ̃ɛbu bu sɑ̃ɑwɑ gɔm soonu yɛndu. Mɑ ten yɑsum mɑɑ sɑ̃ɑ gɔm soonu yɛndu. Mɑ ten gunum mu sɑ̃ɑ gɔm soonu wɔkuru.
Boo sii gɑnduguu
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu I, 7:23-26)
U boo sii gɑnduguu kuɑ. Gen nɔɔn yɑsum mu sɑ̃ɑwɑ gɔm soonu wɔkuru. Gen gunum mɑɑ gɔm soonu nɔɔbu. Mɑ gen kɛkɛrɑ sɑ̃ɑ gɔm soonu tɛnɑ. Gɑ sɑ̃ɑwɑ bwɛɛrɛkɛ mɑm mɑm. Bɑ gen nɔɔ bɔkɑn temɔ kɛtɛbɑn weenɑsii kuɑ bɑ kɑ sikerenɑ. Gɔm soo teerun bɑɑ sɔɔ, kɛtɛ wɔkurɑ bɑ kuɑ. Bɑ kɛtɛn weenɑsii yi kuɑwɑ sĩɑ yiru. Mɑ ye kpuro yɑ sɑ̃ɑ sii bɔri tiɑ kɑ boo sii gɑnduguu ge. Bɑ boo ge sɔndiwɑ kɛtɛn weenɑsii wɔkurɑ yirun wɔllɔ. Yen itɑ yɑ wuswɑɑ kisi sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm geu giɑ, itɑ mɑɑ sɔ̃ɔ duu yeru giɑ, itɑ yeni mɑɑ sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm dwɑru giɑ, itɑ ye yɑ mɑɑ tie, sɔ̃ɔ yɑri yeru giɑ. Mɑ boo ge, gɑ sɔndi kɛtɛn weenɑsii yin wɔllɔ. Mɑ kɛtɛ ben biru gɑ wurɑ sɔɔwɔ. Boo gen sinum mu kɑ nɔm tɑrɑru nɛ. Mɑ bɑ gen nɔɔ bɔkɑ kuɑ nge nɔrɑgiɑ. Mɑ gɑ mɑɑ nɔɔ dɛriɑre nge biibii. Gɑ koo kpĩ gu nim mwɑ ditiri nɔrɔbun subɑ wunɑɑ teeru (120.000).
U wekenu wɔkuru kuɑ mɑ u nin nɔɔbu yi sɑ̃ɑ yee ten nɔm geuɔ. Nɔɔbu yeni mɑɑ ten nɔm dwɑrɔ bu wɑ bu kɑ tii sɑ̃rɑsiɑ, kpɑ bu mɑɑ kɑ yɑ̃ku yɑɑ kpɑkiɑ bɑ̀ n yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruginu mɔ̀. Boo sii gɑnduguu gen nimɑ yɑ̃ku kowobu bɑ rɑ kɑ ben nɔmɑ kɑ nɑɑsu kpɑkie.
Dendi yɑ̃ɑ ni bɑ kuɑ kɑ sisu
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu I, 7:40-51)
U mɑɑ dɑbu wurɑginu kuɑ wɑsi wɔkuru. U nu kuɑwɑ nge mɛ bɑ nin woodɑ yi. Mɑ u nin nɔɔbu yi sɑ̃ɑ yee ten nɔm geuɔ. Nɔɔbu yeni mɑɑ nɔm dwɑrɔ.
U tɑbulu wɔkuru kuɑ u yi sɑ̃ɑ yeru mi. U nɔɔbu yi nɔm dwɑrɔ, mɑ u mɑɑ nɔɔbu yi nɔm geuɔ.
Mɑ u mɑɑ gbɛ̃ɛ wurɑginu kuɑ wunɔbu (100) nì sɔɔ bɑ ko n dɑ yɑ̃ku yɑɑ yɛm doke bu kɑ yɛ̃kɑ.
U yɑɑrɑ gɑɑ kuɑ yɑ̃ku kowobun sɔ̃. Yen biru, u mɑɑ yɑɑrɑ bɑkɑ gɑɑ kuɑ kɑ yen gɑmbobɑ. Mɑ u gɑmbo be sii gɑndu pote.
10 U boo sii gɑnduguu ge yiwɑ yɑɑrɑ yen nɔm geuɔ sɔ̃ɔ yɑri yerun nɔm dwɑru giɑ.
11 Hurɑmu u torom gurɑtii kuɑ kɑ kɑɑtonu kɑ gbɛ̃ɑ yè sɔɔ bɑ ko n dɑ yɑ̃ku yɑɑ yɛm doke bu kɑ yɛ̃kɑ. Nge mɛyɑ u kɑ sɔmbu te kuɑ u kpɑ te sinɑ boko Sɑlomɔɔ u nùn yiire u ko Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yee ten sɔ̃. 12 Wee ye u mɑɑ kuɑ. Yerɑ gbere yiru
kɑ furɔsu yiru si bɑ koo doke gbere ben wɔllɔ
kɑ kɔkɔsɔ bwesenu yiru ye bɑ koo sɔndi furɔ sin wɔllɔ.
13 U mɑɑ dɑ̃ɑ mɑrum weenɑsim kuɑ nɛɛru (400) kɔkɔsɔ yiru yen sɔ̃. Kɔkɔsɔ yiru yen bɑɑyere sɔɔ, dɑ̃ɑ mɑrum weenɑsim mɛn sĩɑ yiru yiruwɑ u kuɑ u kɑ sɔndi furɔ sin wɔllɔ.
14 U wekenu kuɑ wɔkuru kɑ nin sɔwɑritii wɔkuru.
15 U boo sii gɑnduguu kuɑ, kɑ kɛtɛn weenɑsii wɔkurɑ yiru yi yi boo ge sɔɔwɑ.
16 U mɑɑ torom gurɑtii kuɑ, kɑ kɑɑtonu, kɑ kɑɑto donnuginu.
Dendi yɑ̃ɑ ni sinɑ boko Sɑlomɔɔ u derɑ Hurɑmɑbi u kuɑ mi, u nu kuɑwɑ kɑ sii gɑn te bɑ wɔriɑsiɑ. 17 U derɑ bɑ yɑ̃ɑ ni kpuro kuɑ kɑ sii gɑndu Yuudɛnin wɔwɑɔ mi sɔndɑ wɑ̃ɑ Sukɔtu kɑ Seredɑn bɑɑ sɔɔ. 18 Sɑlomɔɔ u derɑ bɑ dendi yɑ̃ɑ ni kuɑ nu dɑbi sere bɑ ǹ mɑɑ sii gɑn ten bunum yĩirɑ.
19 Sɑlomɔɔ u mɑɑ derɑ bɑ dendi yɑ̃ɑ ni nu tie kuɑ. Niyɑ
yɑ̃ku yee wurɑgii te,
kɑ tɑbulu yè sɔɔ bɑ rɑ pɛ̃ɛ sɔndi,
20 kɑ dɑbunu kɑ nin fitilɑnu ni bɑ kuɑ kɑ wurɑ geɑ. Bɑ koo nu sɔ̃rɑwɑ nge mɛ sɑ̃ɑ yerun woodɑ yɑ geruɑ.
21 U mɑɑ biibiin weenɑsii kuɑ kɑ fitilɑnu kɑ nin bɑkusu. U ye kpuro kuɑwɑ kɑ wurɑ geɑ.
22 U mɑɑ wobɑ kuɑ, kɑ nɔri, kɑ gbɛ̃ɑ, kɑ dɔ̃ɔ gurɑtii. Bɑ ye kpuro kuɑwɑ kɑ wurɑ geɑ.
U mɑɑ dii te tɑ dɛɛre gem gem gɑmbobɑ kɑ sɑ̃ɑ yee ten tiin kɔnnɔn gɑmbobɑ kuɑ kɑ wurɑ.