28
Akɑsi u mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndu sɑnɑm mɛ u bɑndu di. U kuɑwɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu kɑ tiɑ bɑndu sɔɔ Yerusɑlɛmuɔ. U ǹ sĩɑ dee dee Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. U ǹ win sikɑdo Dɑfidin yirɑ swĩi. Isirelibɑn sinɑmbun yirɑ u swĩi. U mɑm bũu wi bɑ mɔ̀ Bɑɑlin bwɑ̃ɑroku sii gɑnduguu kuɑ. U turɑre dɔ̃ɔ doke Hinɔmun bibun bweserun wɔwɑɔ. Mɑ u kɑ win tiin bibu yɑ̃ku dɔ̃ɔ mwɑɑrɑruginu kuɑ nge mɛ bwese tukunu nu rɑ ko ni Yinni Gusunɔ u girɑ Isirelibɑn wuswɑɑn di. U rɑ bũu yɑ̃kunu ko kpɑ u nu turɑre dɔ̃ɔ dokeɑ gungunɔ kɑ guunɔ kɑ sere dɑ̃ɑ kubenɔ.
Gusunɔ wi, Akɑsin Yinni u nùn Sirin sinɑ boko nɔmu bɛriɑ. Mɑ bɑ nùn kɑmiɑ bɑ win tɔn dɑbinu mwɛɛrɑ bɑ kɑ dɑ Dɑmɑsiɔ. Yen biru, Gusunɔ u mɑɑ nùn bɛri Isirelibɑn nɔmɑɔ. Mɑ Isireli be, bɑ nùn kɑmiɑ. Pekɑ, Remɑliɑn bii, u tɔmbu nɔrɔbun subɑ wunɑɑ teeru (120.000) go sɔ̃ɔ teerun sɔ̃ɔ, yèn sɔ̃ bɑ Gusunɔ ben bɑɑbɑbɑn Yinni deri. Tɔn be bɑ go mi, be kpuro bɑ sɑ̃ɑwɑ tɑbu durɔ wɔrugɔbɑ. Sikiri, Efɑrɑimubɑn tɑbu durɔ u Mɑɑseyɑ, sinɑ bokon bii go kɑ Asirikɑmu wi u sɑ̃ɑ sinɑ bokon yɛnun sɔm kowobun wirugii kɑ sere Ɛlikɑnɑ sinɑ bokon sinɑ ɑsɑkpɔ gbiikoo. Isirelibɑ bɑ ben mɛro bisibu Yudɑbɑ yoru mwɑ tɔmbu nɔrɔbun subɑ goobu (200.000), kurɔbu kɑ bibu. Mɑ bɑ ben yɑ̃ɑ dɑbinu gurɑ bɑ kɑ dɑ Sɑmɑriɔ.
N deemɑ Yinni Gusunɔn sɔmɔ goo u wɑ̃ɑ mi. Win yĩsirɑ Odɛdi. Yerɑ u tɑbu kowo be sennɔ dɑ. U nɛɛ, wee Gusunɔ bɛɛn bɑɑbɑbɑn Yinni u kɑ Yudɑbɑ mɔru kuɑ, mɑ u bɛɛ bu nɔmu bɛriɑ, mɑ i bu go kɑ wɔnwɔndu sɑriru sere ben wuri yi nùn girɑri. 10 Yerɑ i kĩ tɛ̃, Yudɑ be, kɑ Yerusɑlɛmugii be, bu ko bɛɛn yobu? I ǹ tɑmɑɑ i Gusunɔ bɛɛn Yinni torɑri? 11 I swɑɑ dɑkio i nɔ. I yoo be i mwɛɛrɑ bɛɛn mɛro bisibu sɔɔ mi yɔ̃suo bu wurɑ ben yɛnusɔ. Domi Yinni Gusunɔ u kɑ bɛɛ mɔru bɑkɑ mɔ̀.
12 Efɑrɑimubɑn wirugibu gɑbu, Asɑriɑ, Yokɑnɑnin bii kɑ Berekiɑ, Mɛsilemɔtun bii kɑ Esekiɑsi, Sɑlumun bii kɑ Amɑsɑ, Adilɑin bii, berɑ bɑ tɑbu kowobu seesi be bɑ wee tɑbu gberun di. 13 Bɑ bu sɔ̃ɔwɑ bɑ nɛɛ, i ǹ kɑ yoo be duɔ mini. I kĩ i bɛsɛn tɑɑrɛ sosiwɑ Yinni Gusunɔn mi. Domi sɑ tore kɔ. Mɑ Yinni Gusunɔ u kɑ sun mɔru sɑ̃ɑ.
14 Yerɑ tɑbu kowo be, bɑ yoo be yɔ̃su, bɑ bu ben yɑ̃nu wesiɑ Isirelibɑ kɑ ben wirugibun wuswɑɑɔ. 15 Wirugii be bɑ sokɑ kɑ ben yĩsɑ bɑ yoo be suɑ, bɑ ben be bɑ wɑ̃ɑ tereru yɑ̃nu dokeɑ ni tɑbu kowobɑ mwɛɛrimɑ. Bɑ bu yɑ̃nu kɑ bɑrɑnu wɛ̃. Bɑ derɑ bɑ di mɑ bɑ nɔrɑ. Mɑ bɑ ben mɛɛrɑn bosu bɔkuɑ. Mɑ bɑ yoo be sɔɔ be bɑ kun kpɛ̃ bu sĩ kɛtɛkunu sɔndi bɑ kɑ dɑ Yerikoɔ mi kpɑkpɑ bɛ̃ɛ wɑ̃ɑ. Yen biru, Isireli be bɑ kɑ bu dɑ bɑ wurɑmɑ Sɑmɑriɔ.
Akɑsi u somiru kɑsu
Asirigibun mi
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 16:7-20)
16 Sɑɑ ye sɔɔrɑ sinɑ boko Akɑsi u gɔrɑ Asirin sinɑmbun mi, u bu somiru kɑnɑ. 17 Edɔmubɑ bɑ nɑ bɑ kpɑm Yudɑbɑ wɔri bɑ kɑmiɑ, mɑ bɑ Yudɑ be, yoru mwɛɛrɑ bɑ kɑ doonɑ. 18 Filisitibɑ bɑ wɔrɑɑ nɑ wuu si su wɑ̃ɑ Sefɑlɑn wɔwɑɔ kɑ si su wɑ̃ɑ Yudɑn tem sɔ̃ɔ yɛ̃sɑn nɔm dwɑru giɑ. Mɑ bɑ Bɛti Semɛsi kɑ Ayɑloni mwɑ kɑ Gederɔtu kɑ Soko kɑ yen bɑru kpɑɑnu kɑ Tinnɑ kɑ yen bɑru kpɑɑnu kɑ Gimuso kɑ yen bɑru kpɑɑnu. Mɑ bɑ sinɑ wuu si sɔɔ. 19 Domi Yinni Gusunɔ u Yudɑbɑ sekuru doke ben sinɑ boko Akɑsin sɔ̃. Akɑsi wi, u kom bɛrɛtɛkɛ kuɑwɑ Yudɑɔ, u Yinni Gusunɔ mɛm nɔɔbu sɑriru koosiwɑ mɑm mɑm.
20 Mɑ Asirin sinɑ boko Tigilɑti Pilesɛɛ u nɑ u nùn wɔri nge yibɛrɛ. U ǹ nùn somi. 21 Domi Akɑsi u Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yeru kɑ sinɑ kpɑɑru kɑ win tem wirugibun ɑrumɑni gurɑ u Asirin sinɑ boko wɛ̃. Adɑmɑ kɑ mɛ, yen gɑɑ kun nùn yɑre. 22 Sɑnɑm mɛ u wɑ̃ɑ nuku sɑnkirɑnu sɔɔ, kɑ mɛ, u Yinni Gusunɔ mɛm nɔɔbu sɑriru koosimɔwɑ u dɔɔ. 23 U Dɑmɑsin bũnu yɑ̃kuru kuɑ ni nu nùn kɑmiɑ mi. Domi u nɛɛ, wee Sirin sinɑ bokon bũnu nu rɑ bu somi. Tɛ̃, win tii u koo mɑɑ nu yɑ̃kuru kuɑ kpɑ nu wɑ nu nùn somi. Adɑmɑ nu ǹ nùn somi. Nu nùn kɑm kuɑwɑ wi kɑ Isirelibɑ kpuro. 24 Akɑsi u Yinni Gusunɔn sɑ̃ɑ yerun dendi yɑ̃nu kpɑɑsinɑ u kɔsukɑ. Mɑ u derɑ bɑ tu kɛnuɑ. Mɑ u bũu yɑ̃ku yenu kuɑ beri berikɑ kpuro Yerusɑlɛmuɔ. 25 Yerɑ u gungunu kuɑ Yudɑn wusu kpuro sɔɔ bu kɑ bũnu yɑ̃kuru kuɑ kpɑ bu mɑɑ nu turɑre dɔ̃ɔ dokeɑ mi. Nge mɛyɑ u kuɑ u kɑ Gusunɔ win bɑɑbɑbɑn Yinnin mɔru seeyɑ.
26 Akɑsin kookoosun sukum gbiikisu kɑ dɑ̃ɑkisu si kpuro su yoruɑ Yudɑbɑ kɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 27 Yen biru, Akɑsi u kpunɑ u gu, mɑ bɑ nùn sikuɑ Yerusɑlɛmuɔ. Adɑmɑ bɑ ǹ nùn sikuɑ Isirelibɑn sinɑmbun sikɑɔ. Yen biru, win bii Esekiɑsi u bɑndu kɔsire kuɑ.
Esekiɑsi u bɑndu di Yudɑɔ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 18:1-4)