25
Amɑsiɑ u mɔwɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu sɑnɑm mɛ u bɑndu di Yerusɑlɛmuɔ. Mɑ u kuɑ wɔ̃ɔ yɛndɑ nɔɔbu kɑ nnɛ bɑndu sɔɔ. Win mɛron yĩsirɑ Yoɑdɑni, Yerusɑlɛmugii. U kuɑ dee dee Yinni Gusunɔn nɔni sɔɔ. Adɑmɑ u ǹ win gɔ̃ru kpuro Yinni Gusunɔ wɛ̃.
Sɑnɑm mɛ win bɑndɑ dɑm kuɑ, yerɑ u win bwɑ̃ɑbu go be bɑ rɑɑ win tundo go. Adɑmɑ u ǹ ben bibu go. U Yinni Gusunɔn woodɑ swĩiwɑ ye u Mɔwisi sɔ̃ɔwɑ u yoruɑ woodɑn tireru sɔɔ u nɛɛ, bɑɑbɑbɑ bɑ ǹ gbimɔ ben bibun torɑnun sɔ̃. Mɛyɑ mɑɑ bibu bɑ ǹ gbimɔ ben bɑɑbɑbɑn torɑnun sɔ̃. Bɑɑwure u koo gbiwɑ win tiin torɑrun sɔ̃.
Yerɑ Amɑsiɑ u Yudɑbɑ kɑ Bɛnyɑmɛɛbɑ mɛnnɑ yɛnu kɑ yɛnu kɑ sere tɑbu sinɑm be bɑ tɑbu kowobu wunɔm wunɔm kɑ nɔrɔm nɔrɔm (1.000) kpɑre. Mɑ u bu gɑrɑ sɑɑ be bɑ wɔ̃ɔ yɛndu mɔn di n kɑ girɑri be bɑ kere mɛ. Mɑ bɑ kuɑ tɔmbu nɔrɔbun subɑ goobɑ wunɔbu (300.000). Bɑ sɑ̃ɑwɑ be bɑ tɑbu yɛ̃ sɑ̃ɑ sɑ̃ɑ. Bɑ koo kpĩ bu kɑ yɑɑsi kɑ tɛrɛnu sɑnnɑ. Mɑ u mɑɑ tɑbu durɔ wɔrugɔbɑ kɑsu Isirelibɑ sɔɔ, tɔmbu nɔrɔbun subɑ wunɔbu (100.000) bu kɑ nùn somi kpɑ u bu sii geesun gobi tɔnnu itɑ wɛ̃. Yerɑ Gusunɔn sɔmɔ goo u nɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, Yinni, ɑ ku de Isirelibɑ bu kɑ nun dɑ. Domi Yinni Gusunɔ u ǹ kɑ bu wɑ̃ɑ, be Efɑrɑimu be. À n kɑ bu dɑ, bɑɑ mɛ ɑ dɑm mɔ, Gusunɔ u koo nun surɑ yibɛrɛbɑn wuswɑɑɔ. Domi wiyɑ u rɑ somi kpɑ u kɑmiɑ.
Mɑ Amɑsiɑ u sɔmɔ wi sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, ɑmɔnɑ kon ko tɛ̃ n kɑ nɛn sii geesun gobi tɔnnu itɑ ye mwɑ ye nɑ Isirelibɑn tɑbu kowo be wɛ̃ mi.
Yerɑ sɔmɔ wi, u nùn wisɑ u nɛɛ, Gusunɔ u koo kpĩ u nun wɛ̃ n ye kpuro kere.
10 Yerɑ Amɑsiɑ u tɑbu kowo be bɑ nɑ sɑɑ Efɑrɑimubɑn min di mi wunɑ, kpɑ bu kɑ gɔsirɑ bu we. Adɑmɑ tɑbu kowo be, bɑ kɑ Yudɑbɑ mɔru kuɑ, mɑ bɑ gɔsirɑ ben yɛnusɔ kɑ mɔru bɑkɑ.
11 Mɑ Amɑsiɑ u wɔrugɔru seewɑ u win tɔmbu kpɑrɑ mɑ u dɑ u wɑ̃ɑ wɔwɑɔ ye bɑ mɔ̀ Bɔru. Miyɑ u tɔmbu nɔrɔbun subɑ wɔkuru (10.000) go Seirin bibun bweseru sɔɔ. 12 Mɑ bɑ mɑɑ tɔn ben nɔrɔbun subɑ wɔkuru (10.000) mwɛɛrɑ wɑsiru bɑ kɑ dɑ guuru wɔllɔ. Min diyɑ bɑ bu kɑsi koomɑ bɑ kɑsikirɑ.
13 Adɑmɑ Efɑrɑimu be Amɑsiɑ u yinɑri bu kɑ nùn tɑbu dɑ mi, bɑ pusi Yudɑn wusu sɔɔ sɑɑ Sɑmɑrin di n kɑ dɑ Bɛti Horoniɔ. Mɑ bɑ tɔmbu nɔrɔbun subɑ itɑ (3.000) go, bɑ ben yɑ̃nu gurɑ.
Yoɑsi, Isirelibɑn sinɑ boko
u Amɑsiɑ kɑmiɑ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 14:8-14)
14 Sɑnɑm mɛ Amɑsiɑ u Edɔmubɑ kɑmiɑ u wurɑmɑ, yerɑ u derɑ bɑ Seirin bibun bweserun bũnu gurɑmɑ bɑ kɑ nɑ win temɔ. Mɑ u nu kuɑ win tiiginu. U nu yiirɑmmɛ u sɑ̃ɑmɔ. Mɑ u nu turɑre dɔ̃ɔ dokeɑmmɛ. 15 Yerɑ Yinni Gusunɔ u kɑ Amɑsiɑ mɔru kuɑ. Mɑ u nùn win sɔmɔ goo gɔriɑmɑ. U nùn bikiɑ u nɛɛ, mbɑn sɔ̃nɑ ɑ Edɔmubɑn bũnu gurɑmɑ, ni, ni nu ǹ kpĩɑ nu bu wɔre wunɛn nɔmɑn di.
16 Sɑnɑm mɛ u gɑri yi mɔ̀ u dɔɔ, yerɑ Amɑsiɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, wɑrɑ nun gɔsɑ ɑ n kɑ sɑ̃ɑ nɛ sinɑ bokon bwisi kɛ̃ɔ. A doonɔ min di. Mbɑn sɔ̃nɑ ɑ kĩ bu nun go.
Ye sɔmɔ wi, u doonɔ, yerɑ u nùn sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, nɑ yɛ̃ mɑ Gusunɔ u gɔ̃ru doke u nun kpeerɑsiɑ yèn sɔ̃ ɑ kuɑ mɛ. Wee ɑ ǹ nɛn bwisi kɛ̃ru wure.
17 Sɑnɑm mɛ Amɑsiɑ kɑ wigibu bɑ nɔɔsinɑ, yerɑ u gɔrɑ bu Yoɑsi, Isirelibɑn sinɑ boko Yoɑkɑsin bii, Yehun debubu sɔ̃ bu nɛɛ, u nɑ bu tɑbu yinnɑ. 18 Yerɑ Yoɑsi Isirelibɑn sinɑ boko u wisimɑ u nɛɛ, sɑ̃kin kikiru gɑru tɑ wɑ̃ɑ Libɑnin guurɔ. Terɑ tɑ dɑ̃ɑ bɑkɑru sɔmɔbu gɔriɑ Libɑniɔ tɑ nɛɛ, ɑ mɑn wunɛn bii wɔndiɑ kɛ̃ɛmɑ u ko nɛn biin kurɔ. Adɑmɑ gbeeku yɛɛ yi seewɑ yi dɑ yi sɑ̃kin kiki te tɑɑkɑ yi go. 19 Geemɑ Amɑsiɑ. Wee, ɑ Edɔmubɑ kɑmiɑ. Mɑ ɑ tii sue. Yen sɔ̃, ɑ sinɔ sɛ̃ɛ wunɛn yɛnuɔ. Mbɑn sɔ̃nɑ kɑɑ tii tɑbu sure bi bu koo kɑ nun kɔ̃sɑ nɑɑwɑ. Domi wunɛ kɑ Yudɑbɑ, sɑ ko bɛɛ kɑm koosiɑ.
20 Adɑmɑ Amɑsiɑ kun nùn swɑɑ dɑki. Domi ye kpuro yɑ weewɑ sɑɑ Yinni Gusunɔn min di u kɑ wɑ u nùn yibɛrɛbɑ nɔmu bɛriɑ. Domi Amɑsiɑ wi, u Edɔmubɑn bũnu gurɑmɑwɑ u sɑ̃ɑmɔ. 21 Yerɑ Yoɑsi, Isirelibɑn sinɑ boko u seewɑ u dɑ u Amɑsiɑ, Yudɑbɑn sinɑ boko wɔri Bɛti Semɛsiɔ Yudɑbɑn temɔ. 22 Mɑ Isirelibɑ bɑ Yudɑbɑ kɑmiɑ. Mɑ Yudɑ ben bɑɑwure u dukɑ suɑ u wurɑ win yɛnuɔ. 23 Yoɑsi, Isirelibɑn sinɑ boko u Amɑsiɑ, Yudɑbɑn sinɑ boko Yoɑsin bii, Yoɑkɑsin debubu yoru mwɑ Bɛti Semɛsiɔ. Mɑ u kɑ nùn dɑ Yerusɑlɛmuɔ. Sɑɑ ye sɔɔrɑ wi, Yoɑsi, u Yerusɑlɛmun gbɑ̃rɑru surɑ gɔm soonu nɛɛru (400) sɑɑ kɔnnɔ ge bɑ mɔ̀ Efɑrɑimun di sere n kɑ dɑ kɔnnɔwɔ ge bɑ mɔ̀ Gɑni gɔmburu. 24 Mɑ Yoɑsi wi, u wurɑ kɑ sii geesu gurɑ kɑ sɑ̃ɑ yerun gɑ̃ɑ gee ni nu wɑ̃ɑ Obɛdi Edɔmun yɛnuɔ kɑ sere mɑɑ sinɑ kpɑɑrun ɑrumɑni. Mɑ u gɑbu mɔɔru mwɛɛrɑ u kɑ gɔsirɑ win wuuɔ Sɑmɑriɔ.
Amɑsiɑn gɔɔ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 14:15-20)
25 Isirelibɑn sinɑ boko Yoɑsi, Yoɑkɑsin biin gɔɔn biru, Amɑsiɑ, Yudɑbɑn sinɑ boko Yoɑsin bii, u mɑɑ kuɑ wɔ̃ɔ wɔkurɑ nɔɔbu bɑndu sɔɔ. 26 Ye Amɑsiɑ u gbiɑ u kuɑ kɑ ye u kuɑ dɑ̃ku ten sukum, ye kpuro yɑ yoruɑ Yudɑbɑ kɑ Isirelibɑn sinɑmbun fɑɑgin tireru sɔɔ. 27 Ye Amɑsiɑ u kɑ Yinni Gusunɔ tondɑ u kpɑ, yerɑ bɑ nùn seesi Yerusɑlɛmuɔ. Mɑ u dukɑ suɑ u dɑ u wɑ̃ɑ Lɑkisiɔ. Miyɑ bɑ nùn nɑɑ swĩi bɑ go. 28 Mɑ bɑ win goru suɑmɑ kɑ dumi bɑ kɑ nɑ bɑ sikuɑ win bɑɑbɑbɑn sikɑɔ Dɑfidin wuuɔ.
Osiɑsi
u kuɑ Yudɑbɑn sinɑ boko
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 14:21-22, 15:1-3)