32
Asirin sinɑ boko Sɑnkeribu
u Yudɑn tem wɔri
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 18:13, Esɑi 36:1)
Esekiɑsi u sĩɑ dee dee Yinni Gusunɔn wuswɑɑɔ. Yenibɑn biruwɑ Sɑnkeribu, Asirin sinɑ boko u nɑ Yudɑɔ, mɑ u derɑ bɑ wuu ɡbɑ̃rɑruɡisu tɑrusi. U nɛɛ, u koo su wɔriwɑ kɑ dɑm. Ye Esekiɑsi u wɑ Sɑnkeribu u nɑ u kɑ Yerusɑlɛmu tɑrusi, yerɑ u wiruɡibu kɑ tɑbu kowo dɑmɡibu sokɑ, bu wesiɑnɑ bu kɑ bwii yi kɛnɛ yi yi wɑ̃ɑ wuun biruɔ. Tɔn dɑbirɑ tɑ nùn somi bɑ kɑ bwii yi kɔruɑ kɑ nim torɑ ye yɑ kokumɔ berɑ yen suunu sɔɔ. Domi Esekiɑsi u nɛɛ, u ǹ kĩ Asiriɡibu bɑ̀ n tunumɑ bu nim deemɑ n kpɑ̃.
Mɑ u win bɑndun dɑm tɑ̃sisiɑ. U Yerusɑlɛmun ɡbɑ̃rɑrun mi n wɔrumɑ seeyɑ kɑ mɑɑ wuun kɔ̃su yenu. Mɑ u ɡbɑ̃rɑru ɡɑru bɑnɑ wuun biruɔ u kɑ sikerenɑ. Mɑ u kɑrì ye sɔnwɑ ye bɑ mɔ̀ Milo Dɑfidin wuuɔ. U tɑbu yɑ̃ɑ dɑbi dɑbinu kɑsu kɑ mɑɑ tɛrɛnu.
U tɑbu sinɑmbu kuɑ mɑ u bu mɛnnɑ wuun ɡbɑ̃rɑrun kɔnnɔwɔ. Mɑ u bu kirɔ kuɑ u nɛɛ, bu tii dɑm kɛ̃ɛyɔ kpɑ bu wɔruɡɔru sɔ̃ɔsi. Bu ku bɛrum ko bu diiri Asirin sinɑ boko kɑ win tɔn dɑbi ten wuswɑɑɔ. Domi be bɑ kɑ bu wɑ̃ɑ bɑ dɑbi n kere be bɑ kɑ nùn wɑ̃ɑ. Tɔmbɑ bɑ kɑ nùn wɑ̃ɑ. Adɑmɑ be, Gusunɔ ben Yinniwɑ u koo bu somi. Wiyɑ u koo bu dɑm wɛ̃ tɑbu sɔɔ.
Mɑ tɔn be, bɑ Esekiɑsi Yudɑn sinɑ bokon ɡɑri yi nɑɑnɛ kuɑ.
Sɑnkeribu u ɡɔrɑ
Yerusɑlɛmuɔ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 18:17-37, Esɑi 36:2-22)
Yenibɑn biru, Sɑnkeribu, Asirin sinɑ boko u win sɔm kowobu ɡɔrɑ Yerusɑlɛmuɔ sɑnɑm mɛ u wɑ̃ɑ Lɑkisiɔ kɑ win tɑbu kowobu kpuro. U sɔm kowo be ɡɔrɑwɑ Esekiɑsi kɑ Yudɑ be bɑ wɑ̃ɑ Yerusɑlɛmuɔ kpuron mi, 10 bu nɛɛ, ɑmɛniwɑ wi, Sɑnkeribu, Asirin sinɑ boko u ɡeruɑ. U nɛɛ, mɑ sɔɔrɑ bɑ ben nɑɑnɛ doke bɑ kɑ wɑ̃ɑ Yerusɑlɛmuɔ kɑ nuku sɑnkirɑnu. 11 Bu ku de Esekiɑsi u bu nɔni wɔ̃ke kpɑ u de bu ɡbi ɡɔ̃ɔru kɑ nim nɔrun sɔ̃ ye u nɛɛ, Gusunɔ ben Yinni u koo bu wɔrɑ wi, Asirin sinɑ bokon nɔmɑn di. 12 Bɑ ǹ yɛ̃ mɑ wi, Esekiɑsiwɑ u ɡunɡunu kɔsukɑ kɑ Yinni Gusunɔn yɑ̃ku yee te? Mɑ u bu sɔ̃ɔwɑ u nɛɛ, yɑ̃ku yee teeru tɔnɑn miyɑ bɑ ko n dɑ de bu yiirɑ bu Yinni Gusunɔ sɑ̃ kpɑ bu nùn turɑre dɔ̃ɔ dokeɑ. 13 Adɑmɑ be, bɑ ǹ yɑɑye ye wi, Sɑnkeribu kɑ win bɑɑbɑbɑ bɑ bwesenu kpuro kuɑ? Nin bũnu nu kpĩɑ nu bu yɑrɑ sɑɑ win nɔmɑn di? 14 Bwese ni win bɑɑbɑbɑ bɑ kɑm koosiɑ sɔɔ, nin niren bũnɑ nu kpĩɑ nu bu yɑkiɑ win nɔmɑn di ben tii bu kɑ sere nɛɛ, Gusunɔ ben Yinni u koo bu yɑkiɑ. 15 Yen sɔ̃, bu ku de Esekiɑsi u bu nɔni wɔ̃ke kpɑ u n bu ɡɑ̀rì seeyɑmɔ mɛsum. Bu ku nùn nɑɑnɛ ko. Domi bweseru ɡɑrun bũnu kun kpĩɑ nu tu wɔre win nɔmɑn di, ǹ kun mɛ win bɑɑbɑbɑn nɔmɑn di. Kɑɑ sere ɡere Yudɑbɑn bũnu?
16 Nɡe mɛyɑ Sɑnkeribun sɔmɔ be, bɑ Yinni Gusunɔ kɑ win sɔm kowo Esekiɑsi wɔmmɔ.
Sɑnkeribun sɔmɔbu
bɑ Yinni Gusunɔ wɔmmɔ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 19:14-19, Esɑi 37:14-20)
17 Sɑnkeribu u tireru yoruɑ u kɑ Gusunɔ Isirelibɑn Yinni wɔmɛ. U nɛɛ, nɡe mɛ bwese ni nu tien bũnu nu ǹ kpĩɑ nu nin tɔmbu wɔre win nɔmɑn di, nɡe mɛyɑ Gusunɔ, Esekiɑsin Yinni u ǹ mɑɑ kpɛ̃ u bu wɔrɑ win nɔmɑn di.
18 Mɑ Sɑnkeribun sɔmɔ be, bɑ ɡbɑ̃rɑmɔ kɑ dɑm kɑ Yudɑn bɑrum bu kɑ tɔmbu nɑndɑsiɑ be bɑ wɑ̃ɑ ɡbɑ̃rɑ ten sɔɔwɔ kpɑ bu wɑ bu wuu ɡe mwɑ. 19 Bɑ Gusunɔ Yerusɑlɛmuɡibun Yinnin ɡɑri mɔ̀ nɡe bwese ni nu tien bũu ni bɑ kɑ tii sekɑ.
Asiriɡibu bɑ duki yɑkikirɑ
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 19:15,35-37, Esɑi 37:15,36-38)
20 Yerɑ Esekiɑsi kɑ Gusunɔn sɔmɔ Esɑi, Amɔtin bii bɑ kɑnɑru wɔri ɡɑri yin sɔ̃ bɑ Yinni Gusunɔ nɔɔɡiru sue wɔllɔ. 21 Yerɑ Yinni Gusunɔ u ɡɔrɑdo ɡoo ɡɔrɑ u Asiriɡibun sɑnsɑni wɔri u ben tɑbu durɔ wɔruɡɔbɑ kɑ ben tɑbu sinɑmbu kɑ ben wiruɡibu ɡo. Yerɑ Asirin sinɑ boko u ɡɔsirɑ u wurɑ win temɔ kɑ sekuru. Mɑ u dɑ win bũu dirɔ. Miyɑ win tiin bibu bɑ nɑ bɑ nùn kɑ̃ɑsi bɑ ɡo kɑ tɑkobi.
22 Nɡe mɛyɑ Yinni Gusunɔ u kɑ Esekiɑsi kɑ Yerusɑlɛmuɡibu fɑɑbɑ kuɑ sɑɑ Sɑnkeribun nɔmɑn di kɑ sere be bɑ tie kpuron nɔmɑn di. Mɑ u bu kɔ̃su be bɑ kɑ bu sikerenɛn sɔ̃. 23 Tɔn dɑbirɑ tɑ rɑ kɑ Yinni Gusunɔ kɛ̃nu nɑɑwɛ Yerusɑlɛmuɔ kpɑ tu mɑɑ kɑ Esekiɑsin tii kɛ̃ɛ ɡobiɡinu nɑɑwɑ. Sɑɑ yen dɔmɑ ten di, u yĩsiru yɑrɑwɑ bwesenu kpuro sɔɔ.
Esekiɑsin bɑndun kpeeru
(I mɑɑ mɛɛrio Sinɑmbu II, 20:1-21, Esɑi 38:1-8, 39)
24 Sɑɑ ye sɔɔ, Esekiɑsi u bɑrɑ sere u ɡɔɔ turuku kuɑ. Mɑ u Yinni Gusunɔ kɑnɑ. Mɑ Yinni Gusunɔ u nùn wisɑ, mɑ u nùn sɔm mɑɑmɑɑkiɡinu kuɑ. 25 Adɑmɑ Esekiɑsi kun kue nɡe u durom wɑ Yinni Gusunɔn min di. Mɑ u tii suɑ. Yerɑ Yinni Gusunɔ u bu mɔru seesi wi kɑ Yudɑbɑ kɑ Yerusɑlɛmuɡibu. 26 Ye u wɑ mɛ, yerɑ wi kɑ Yerusɑlɛmuɡibu bɑ tii kɑwɑ. Mɑ Yinni Gusunɔn mɔru yɑ doonɑ ben min di Esekiɑsin wɑɑti ye sɔɔ.
27 Esekiɑsi u dukiɑ bɑkɑ kɑ bɛɛrɛ bɑkɑ wɑ. U sii ɡeesu kɑ wurɑ kɑ kpee ɡobiɡinu kɑ turɑrebɑ kɑsu kɑ tɛrɛnu kɑ ɡɑ̃ɑ bwese bwesekɑ ye yɑ wɑ̃. 28 U ɑlikɑmɑn birɑnu kuɑ, mɑ u tɑm kpɑm kɑ ɡum beru yenu kuɑ mɑ u yɑɑ sɑbenu bɑɑniren ɡɔ̃ru kuɑ kɑ sere nin dii yenu. 29 Mɑ u tii wusu bɑniɑ. U yɑɑ sɑbenu wɑ dɑbi dɑbinu, kɛtɛbɑ kɑ yɑ̃ɑnu kɑ bonu. Domi Yinni Gusunɔ u nùn dukiɑ bɑkɑ wɛ̃.
30 Wiyɑ u mɑɑ Gihonin yɛru ɡèn nɔɔ ɡɑ wɑ̃ɑ ɡunɡurun berɑ ɡiɑ kɔruɑ, mɑ u nɔɔ kpɔɔ yɑbɑ Dɑfidin wuun sɔ̃ɔ duu yeru ɡiɑ.
Ye Esekiɑsi u ɡɔ̃ru doke u ko kpuro, yɑ nùn koorɑwɑ. 31 Adɑmɑ sɑnɑm mɛ Bɑbilonin sinɑ boko u sɔmɔbu mɔrisiɑ u kɑ wɑ sɔm mɑɑmɑɑki ye Yinni Gusunɔ u mɔ̀ Isireliɔ, yerɑ Gusunɔ u Esekiɑsi deri u kɑ wɑ ye yɑ wɑ̃ɑ win ɡɔ̃ruɔ.
32 Ye Esekiɑsi u kuɑn sukum kɑ nɡe mɛ u Gusunɔ sɑ̃wɑ kɑ nɑɑnɛ, ye kpuron ɡɑri yi yoruɑ Gusunɔn sɔmɔ Esɑi, Amɔtin biin kɑ̃sinun tireru sɔɔ kɑ mɑɑ Isirelibɑ kɑ Yudɑbɑn sinɑmbun fɑɑɡin tireru sɔɔ. 33 Esekiɑsi u kpunɑ u ɡu. Mɑ bɑ nùn sikuɑ Dɑfidin bibun bweserun siku yerɔ berɑ ɡee n ɡunum bo. Yerusɑlɛmuɡibu kɑ Yudɑbɑ bɑ nùn ɡɔɔ swĩiyɑ. Yen biru, win bii Mɑnɑse u bɑndu kɔsire kuɑ.